• Mažieji Bergeno lietuviukai

    Danguolė Bubnienė

    ” Jūs ir mes – kartu ir esam Lietuva” – tai naujai paskirtos Lietuvos Respublikos ambasadorės Norvegijos karalystėje Izoldos Bričkovskienės žodžiai Bergeno lietuviams.

    Tai buvo labai turiningas savaitgalis Bergeno lietuvių bendruomenėje. Pliaupiant bergeniškam lietui šeštadienio popietę į bendruomenės būstinę, esančią Bergeno centre St. Paul mokykloje, rinkosi lietuvių šeimos su vaikučiais. Jaukioje amfiteatrinėje salėje tuo metu jau ruošėsi pasirodymui su koncertiniu turu per Norvegiją keliaujantis „Teatriukas“ iš Vilniaus. Septynioliktus veiklos metus skaičiuojantis kolektyvas dviejų savaičių turui per Norvegijos lietuvių bendruomenes paruošė nuotaikingą muzikinę pasaką lietuviškų dainų ir pasakų motyvais.

    Bendruomenės narius, vaikučius ir „Teatriuko“ kolektyvą prieš pasirodymą sveikino iš Oslo į Bergeną pirmą kartą atvykusi naujai paskirta Lietuvos ambasadorė Norvegijoje Izolda Bričkovskienė.

  • Vilnius. Gedimino pilis. Nuotr. pasauliolietuvis.com

    Vilnius. Gedimino pilis. Nuotr. pasauliolietuvis.com

    Jonas Žališkevičius

    Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje, pilietiniam karui Rusijoje einant į pabaigą, kai jau buvo aišku, kad tos šalies ateitį tvarkys bolševikai, prieš juos kovojęs rusų baltagvardiečių generolas Denikinas ištarė frazę: „Nesvarbu, kokia bus Rusija – raudona, balta, juoda, tačiau ji turi išlikti didžia ir galinga valstybe“.

    Panašu, kad nagrinėjantys Sovietų Sąjungos vykdytą agresyvią politiką, taip pat bandantys į kažkokias tai teorijas įvilkti Putino ir šiandieninės Rusijos elgsenos priežastis politologai, istorikai, mokslininkai atsidūrė aklavietėje. Nieko nuostabaus – taip atsitinka, kai norimą priimi už esamą ir, nors ir pastebi, kad yra daugiau nei pakankamai požymių apie tavo svajonių nerealumą, vis tiek užsiiminėji saviapgaule, nes iš tokio tikrovės vertinimo turi sau, savo paties supratimu, apčiuopiamos „naudos“. Šiuo, santykių su Rusija atveju – lengvų, tačiau sunkiai paprastų rusų ir lietuvių uždirbtų pinigų, kuriuos Rusijos vadovai, ne išimtis ir kai kurios Lietuvos politikoje oficialiai veikiančios jėgos naudoja kaip vakarų demokratinių vertybių sistemos akidangčius.

  • Lempa is Tetra Pak pakuočių

    Lempa is Tetra Pak pakuočių

    Europos Aplinkos agentūros duomenimis, sąvartynuose nugula 37 proc. visų Europos Sąjungoje sugeneruotų komunalinių atliekų. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 79 proc. Kol įvairios institucijos svarsto, kokių veiksmų imtis, kad ekonomika taptų tvaresnė, kūrybiški žmonės su atliekų problema ir besaikiu vartojimu kovoja savaip. Taip atgyvenusi šachmatų lenta tampa laikrodžiu, padangos – nenuspėjamus lietuviškus orus atlaikančiu krėslu, o seni laikraščiai – moderniais šviestuvais.

    Namas iš statybinių atliekų

    Menininkas Robertas Bartašius, savo rankomis netoli Vilniaus pasistatęs namą, teigia kad labai geras šaltinis namui reikalingoms medžiagoms rankiotis buvo statybinių medžiagų sąvartynas netoli Vilniaus. „O ir šiaip, važiuoji, konteinerius apžiūri, pamatai kokį geležies gabalą besimėtantį – pasikeli ir pasiimi, kitas net nepastebėjęs praeitų“, – pasakoja menininkas.

    Pasak jo, visi yra menininkai, statybininkai, projektuotojai. „Net vaikas galėtų pasistatyti namą, nieko čia sunkaus nėra, o ir užtrunka ne ką ilgiau negu išsimokėti paskolą bankui už nuosavą būstą“, – įsitikinęs R. Bartašius savo patirtį aprašantis tinklaraštyje „Kitokia statyba“.

  • Prie Krymo parlamento patruliuoja karinės pajėgos, kokių iki šiol dar čia nematėme.

    Prie Krymo parlamento patruliuoja karinės pajėgos, kokių iki šiol dar čia nematėme.

    14.52. Krymo referendumą kaip neteisėtą pasmerkė Lietuva, Latvija ir Estija. “Rusija pradeda faktinę Krymo aneksiją”, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius minėjo, kad sankcijos palietė ir atsakingus asmenis Ukrainoje.

    14.47. ES apsisprendė dėl sankcijų Rusijai įvedimo. Užsienio reikalų ministrai šiandien patvirtino draudimą įvažiuoti į ES ir užšaldė sąskaitas dvidešimt vienam asmeniui.

    14.32. Ukraina paprašė NATO suteikti techninę pagalbą šalies ginkluotosioms pajėgoms. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrej Deshtshitsa Briuselyje sakė, kad jis šiandien NATO perdavė atitinkamą prašymą su jame esančiu techninės pagalbos priemonių sąrašu. Ministras pabrėžė, kad prašoma techninės, o ne karinės paramos.

    14.31. Buvęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius, pirmas ir paskutinis sovietų prezidentas, 83- ejų metų amžiaus Michailas Gorbačiovas agentūrai ITAR TASS sakė, kad jis pritariąs Krymo prijungimui prie Rusijos. “jeigu žmonės to nori, reikia su jais sutikti. Gyventojai turėjo galimybę savo nuomonę pasakyti referendume. Tai yra gerai”, – sakė Gorbačiovas, paradoksas, tačiau jis ir Nobelio taikos premijos laureatas.

    14.28. Pirmasis Krymo vicepremjeras Rustam Temirgaliev paskelbė kad regionas atidaro centrinį banką. Iš Rusijos laukiama vieno milijardo rublių ( dvidešimt milijonų eurų ) pagalbos.

    13.56. “Krymo vyriausybė nacionalizavo pusiasalyje esančius Ukrainos energetikos koncerną Chornomornaftogaz ir Ukrtransgaz” – cituojamos rusų naujienų agentūros. Dar praeitą savaitę Krymo, taip vadinama, vyriausybė skelbė, kad ukrainiečių verslas, po to, kai Krymas bus priimtas į Rusijos federacijos sudėtį, bus parduotas. Tikėtinėčiausias pirkėjas – koncernas Gazprom.

    13.34. Krymo parlamentas kaip antrąją oficialiąją valiutą pusiasalyje įvedė Rusijos rublį. Parlamentas skelbia, kad Ukrainos grivina kaip ir rublis bus priimama iki 2016 01 01.

    13.17. Bulgarija pasisako už griežčiausių sankcijų įvedimą Rusijai. Šią poziciją Briuselyje gina Bulgarijos užsienio reikalų ministras Kristian Wigenin. Bulgarija yra ypač priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių.

    12.52. Rusijos ekspertas,  Vokietijos užsienio politikos Bertholdo Breitzo vardo centro direktorius Ewald Böhlke: “Kas įvyko Kryme, faktiškai buvo generalinio plano dalis. Pano, pagal kurio scenarijų panašiu būdu gali būti įsiurbtos rytinės ir pietinės Ukrainos teritorijos”.

    12.44. “Ukrainos kariniai daliniai ir toliau liks dislokuoti Kryme”, – teigia Ukrainos gynybos ministras Igor Tenjuch.

    12.37. “Vokietijos vyriausybė smerkia referendumą Kryme, Vokietija jo nepripažįsta”, – vyriausybės atstovas spaudai Steffen Seibert.

    12.36. Rusija pasiūlė sudaryti tarptautinę  paramos grupę: “Krizės Ukrainoje sprendimo  tarpininkavimui”.

    12.34. Kremliaus šefas Vladimiras Putinas nori pradėti Krymo įjungimo į Rusiją procedūras. 12.00 Vidurio Europos laiku jis sušaukė į posėdį abejus parlamento rūmus.

    12.19. Po Čekijos užsienio reikalų ministro pasisakymo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai sąraše yra 20 pavardžių. Savaitės bėgyje sąrašas gali prasiplėsti.

    12.14. Kinija susilaiko nuo referendumo teisėtumo vertinimo. Spaudos konferencijoje Pekine kalbėjęs Kinijos užsienio reikalų viceministras Li Baodong į klausimą, ar Kinija pripažins referendumo legalumą ir jo rezultatus, atsakė: “Mes viliamės, kad visos pusės išlaikys šaltą galvą ir ieškos politinio sprendimo. Tolimesnis eskalavimas turėtų būti nutrauktas. Vienintelė išeitis yra dialogas.”