Dūmai į orą ir ant miesto iš Kauno klinikų kamino.

Kas kaltas dėl klimato kaitos? Naujausi reitingų sąrašai atskleidžia, kaip stipriai per paskutiniuosius du šimtus metų prie pasaulinio klimato kaitos prisidėjo atskiros šalys. Atsakomybė už 60% planetos klimato kaitą tenka septynetui šalių.

Balansas atrodo paprastai: Nuo XIX amžiaus vidurio prie dirvos paviršiaus esančio oro sluoksnio temperatūra pasaulyje vidutiniškai išaugo 0,8 laipsnio pagal celsijų. Pasak mokslininkų, už oro temperatūros augimą visų pirma atsakingais tampa namų ūkiai, kurių šildymui panaudotos sudegintos žaliavos išmetamųjų dujų pavidale pateko į atmosferą. Mokslininkai prabilo apie „istorinę skolą“. Kiek prie jos išauginimo yra prisidėję paskiros šalys?

Naujausi skaičiavimai rodo, kas ir kokia dalimi galėjo prisidėti prie planetos klimato atšilimo. Kanados Konkordijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Damon Matthews išmatavo visose pasaulio šalyse per paskutinius du šimtus metų į atmosferą išmestų dujų kiekius bei floros vegetacijos periodų trukmės pokyčius. Remdamiesi šių tyrimų duomenimis, mokslininkai apskaičiavo kiek kurios šalys įtakojo klimato kitimą.

Pasak leidinyje “Environmental Research Letters” išspausdintos atliktos studijos, už 63% pasaulinio klimato atšilimo yra atsakingos: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija, Brazilija, Indija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Sąrašo viršų užpildžiusios dvidešimt valstybių prie bendro planetos klimato temperatūros išaugimo yra prisidėjusios 82% -ais.

Didžiausi nusidėjėliai klimatui

Liūto dalį su savo 30% sudaro Jungtinės Valstijos, kurios vienos pačios paviršinę dirvos oro sluoksnio temperatūrą pakėlė 0,15 laipsnio. Antrąją su trečiąja vieta tarpusavyje pasidalijusios Kinija ir Rusija savo indėlį į planetos oro atšilimo išaugimą kiekviena apibrėžė po 0,06 laipsnio. Brazilija ir Indija pasaulį sušildė kiekviena po 0,05 laipsnio, o Vokietija bei Didžioji Britanija prie planetos apatinių atmosferos sluoksnių sušildymo prisidėjo 0,03 laipsnio kiekviena.

Jeigu būtų skaičiuojama, kiek prie oro sušildymo prisidėjo kiekvienas žmogus, pirmūnų lentelė keistųsi iš esmės. Kinija ir Indija, kurios abi, kartu sudėjus, sudaro apie pusę viso pasaulio žmonių populiacijos, oro šildytojų lentelės dvidešimtuke atsidurtų devynioliktoje vietoje. Klimato atšildymo nuopelnų tenkančių vienam gyventojui, skalėje pirmojoje vietoje atsidurtų Didžioji Britanija, aplenkdama JAV, Kanadą, Rusiją, Vokietiją, Olandiją ir Australiją.

Nors dalis pasaulio valstybių ir rūpinasi tiksliais skaičiavimais, jų išskaičiuoti oro temperatūros augimo dydžiai neturėtų tapti neginčijamu faktu, kuris vienintelis būtų atsakingas už teoriją, jog šiltnamio efektą sukelia vien tik į atmosferą išmetamų degimo produktų kiekiai.

Mokslininkai aktyviai diskutuoja ir apie saulės spinduliavimo bei vandenynų srovių klimato atšilimui daromą įtaką. Naujausioje Jungtinių tautų ataskaitoje teigiama, kad šiluminį efektą labiausiai įtakoja į atmosferą išmetamų degimo procese susidariusių dujų kiekiai, tačiau duomenų apimtis apie kitų, klimato atšilimą įtakojančių veiksnių ištyrimą, ekspertai laiko nepakankamomis.

Kanados mokslininkų atlikta studija galėtų turėti įtakos Jungtinių tautų klimato kaitos mažinimo politikos formavimo krypčiai. Jau dvi dešimtys metų kaip yra ieškoma priemonių, kurios įgalintų sumažinti, šildant patalpas, į atmosferą išmetamų dujų kiekį. Mažiau išsivystę valstybės reikalauja, jog išsivysčiusios šalys, pasaulio mastu, prisiimtų didesnę finansinę naštą, mažinant į atmosferą išmetamų dujų kiekį.

Kas iš poreikio aušinti planetą gauna naudos

Greta šildymui skirtų degių produktų dujų į atmosferą išmetimo taip pat yra tiriama, kokią įtaką klimato atšilimui daro planetos miškų kirtimas. Absorbuodami iš oro anglies dvideginį, augalai iš jo taip pat išvalo patalpų šildymo pasiekoje į atmosferą dujų pavidalu patekusius degimo produktus. Studiją atlikę kanadiečiai teigia, jog už trečdalį atmosferos temperatūros padidėjimo yra atsakingas augalijos naikinimas. Dėl intensyvaus savo miškų kirtimo šioje vietoje į reitingavimo skalės viršų pasikelia Indija ir Brazilija.

Iš lėto, bet tvirtai. Visuotinio atmosferos atšilimo link. Kaunas. Vilijampolė.

Taip pat buvo atlikta dirbtinio vėsinimo įtakos aplinkos oro temperatūros augimui studija. Į orą patekusios, ypač ten, kur pramonės tikslams yra deginama akmens anglis, sieros dujos sukuria taip vadinamą užuolaidą saulei. Jos kuriam laikui sulaiko saulės žemei skleidžiamą šilumą. Matthews ir jo kolegos teigia, jog spartaus savosios pramonės vystymo dėka iš šio efekto pelnosi Kinija. Dėl deginant akmens anglį susidarančių sieros dujų aerozolių, Kinija atmosferos šilimą laikinai sumažina 0,065 laipsnio.

Kinija lenkia Europos Sąjungą

Iš kitos pusės Prancūzija, Brazilija ir Indonezija į atmosferą išleidžia, palyginus, mažai ją aušinančių aerozolių. Atliekant klimato atšilimo tyrimus, nebuvo atsižvelgta į kitų degimo produktų, tokių kaip suodžių dalelės, poveikį jam. Mokslininkai mano, kad šių medžiagų kiekiai esminės įtakos atmosferos šilimo procesams neturi. Jie taip pat nuogąstauja, kad bus labai sunku klimato atšilimo augimą apriboti iki tiek, jog jis neišaugtų daugiau nei dvejais laipsniais. Sulig kiekvienu nauju žmonijos gyventojų milijardu klimatas pašiltėja 0,11 laipsnio. Studijoje teigiama, jog tam, kad atmosferos temperatūra išaugtų dvejais laipsniais, dabartinis žemės gyventojų kiekis turėtų padidėti du kartus, o besivystančios šalys stipriai padidinti į atmosferą išmetamų degimo procese susidarančių dujų kiekius.

Kaip rodo per vienuolika paskutiniųjų metų Vokietijos Potsdamo Klimato tyrimų instituto surinkti duomenys, Kinijos į atmosferą paleidžiamų dujų dalis galėtų viršyti visų ES, per visą jos egzistavimo laikotarpį ją sudariusių šalių CO² emisijas kartu sudėjus.

“der Spiegel”, Išvertė Jonas Žališkevičius

pl-logo-mini