Šio dešrų gamintojo įmonės,  pakavimo cechuose dirbo lietuviai. Nuotr.: bub

Šio dešrų gamintojo įmonės, pakavimo cechuose dirbo lietuviai. Nuotr.: bub

Justas Javonis

Vienos, Lietuvoje populiarios TV laidos herojus Saulius Poška, greičiausiai nudžiugtų sužinojęs, kad jo požiūrio į darbuotojus patirtis yra pasklidusi plačiau ir bandyta taikyti Vokietijoje, Saarbriukene.

Rašau bandyta, nes apie tai sužinoję vokiečiai reagavo aštriai ir iš karto.

Saaro žemės Vokietijoje sostinėje Saarbriukene kilo didžiulis skandalas, kai vietos žiniasklaida paviešino žinią apie to miesto Malstatt rajone, apgriuvusio namo trijuose butuose apsigyvenusios, beveik neturinčių maisto ir kitų, gyvenimui būtinų dalykų didelės, virš trisdešimties asmenų grupės gastarbaiterių – dirbti iš Rytų Europos į Vokietiją atvykusių žmonių buitį.

Apie tai Saarlando dienraščio redakciją informavo Vokietijos maisto gamintojų ir užeigų darbuotojų profesinė sąjunga bei aplinkiniai gyventojai. Jie surinko paramą pinigais, maistu, rūbais ir kitais, buičiai reikalingais dalykais.

Nuo 19 iki 47 metų amžiaus esantys atvykėliai iš Bulgarijos, Rumunijos, Moldovos ir Lietuvos, pasak jų pačių, jau savaitė laiko laukė atlyginimų. Höll dešrų gamybos įmonės, kurios pakavimo cechuose dirbo atvykėliai direktorius nesileido į kalbas ir teigė, kad su darbuotojus suradusia personalo paieškos firma trumpalaikė terminuota paslaugų sutartis yra pasibaigusi, o įsipareigojimai darbininkams įvykdyti. Höll valdybos pirmininkas ir patarėjas teisės klausimais buvo gudresni – jie, atseit, vos nuo kėdžių nenuvirto, kai sužinojo, kad personalo firma, kurios paslaugomis naudojasi mėsos perdirbėjai, darbininkus surado ne tiesiogiai, o naudodamasi tarpininkų paslaugomis.

Bulgarai, rumunai ir moldavai darbą Höll mėsos perdirbimo įmonės Saarbriukene produkcijos pakavimo cechuoe susirado per Varšuvoje esančią įdarbinimo firmą. Ironiška, tačiau ji vadinasi „Pagarba“. Žmonės rodė lenkų kalba, kurios jie nemoka, surašytas ir jų pasirašytas sutartis. Mažiausiai penketas lietuvių darbui buvo užverbuoti Elektrėnuose, „direktoriaus Dano D…“ ir už savo pačių pinigus išsiųsti Vokietijon. Šis lietuvių tarpininkas, kaip teigiama, turėtų „reziduoti viename iš grožio salonų“.

Žmonėms įdarbinimo tarpininkai žadėjo nuo 1000 eurų dydžio atlyginimus, tačiau vietos darbo inspektoriams nedelsiant patikrinus Höll apskaitos dokumentus, rasta, kad gastarbeiteriai faktiškai dirbdavo ir ilgiau, negu 200 valandų per mėnesį.

Interneto pagalba užverbuotiems nukentėjėliams, kaip rodo patikrinti įmonės apskaitos dokumentai, nuo vasario mėnesio atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais ir jie gaudavo nuo 100 iki 300 eurų per mėnesį.

Höll atstovai, bijodami skandalo vystymosi, savo buvusiems darbininkams taip pat puolė vežti maisto produktus, pirko higienos reikmenis iš karto davė 500 eurų.

Vokietijos maisto gamintojų ir užeigų darbuotojų profesinės sąjungos vadovai buvo pasikvietę Höll dešrų gamintojus ir uždavė klausimą, ar pastarieji darbininkams iš Rytų Europos išmokės atlyginimus. Jei tai nebus padaryta, nors juridiškai ir yra sudėtinga, profesinė sąjunga teiks ieškinį teismui.

Höll dešrų gamintojas ir jam darbuotojų paieškos paslaugas teikęs buvęs jo partneris taip pat ruošiasi aiškintis santykius teisme – jau pasisamdė advokatus. Höll išmokėjo kiekvienam darbininkui papildomai po 350 eurų, kadangi pastarieji iš juos suradusios ir pasamdžiusios vokiečių firmos jokio atlyginimo nėra gavę.

Saarlando žiniasklaida išsiaiškino, kad žemės valdžia jau yra yra liepusi Höll įmonei nutraukti neskaidrius samdos būdus ir pačiai savo etatuose įdarbinti žmones, o ne naudotis įdarbinimo firmų priedanga.

Painūs reikalai

Šioje istorijoje lietuviai yra tapę susiklosčiusios ekonominės situacijos įkaitais. Pabrangus žaliavoms ir dėl prastos veiklos strategijos, dešrų gamintojas Höll, jau nuo 2011 metų patyrė didelių finansinių sunkumų.

Įmonei pavyko iš valdžios gauti lėšų verslo sanavimui. Restruktūrizuojant įmonę buvo atleisti 100 darbuotojų, o darbo jėgos klausimus dešrų gamintojas sprendė ne pats samdydamasis darbo jėgą o sudarydamas trumpalaikes paslaugų sutartis su personalo paieškos firma.

Laikraščio Saarbrücker Zeit redaktorius Michaelis Jungmanas teigia, kad Vokietijos įmonėms samdytis darbuotojus iš kitų šalių įstatymai nedraudžia, tačiau, pasak jo, tai, kas čia atsitiko su iš Rytų Europos atvykusiais darbininkais yra skandalas. Jie buvo sugundyti atlyginimais, atvilioti į Vokietiją ir tapę moderniosios šiuolaikinės prekybos vergais aukomis.

Redaktorius mano, kad Höll vadovybė nors pati ir nieko nežinojo apie subsamdytojo duotus įsipareigojimus darbininkams, tačiau taip pat privalo prisiimti pasirūpinimo jais išlaidas, nesvarbu, jog darbininkus įdarbinusi firma nuslėpė jų suradimo būdą.

pl-logo-mini