0AB2

Pėsčiomis būna ir greičiau. Didžioji Britanija, Notingemas.

Benzinas kelia dvigubą galvos skausmą: vieniems – dėl prognozių, kad jo kaina gali pasiekti ir 5 litus už litrą, kitiems – kaip augančių klimato kaitos sukeltų iššūkių simbolis. Į tai atsakydama Europos Sąjunga ryžtasi drąsiems transporto sistemos pokyčiams, kurie vairuotojus turėtų iš lėto pratinti prie gyvenimo be naftos. Ar šiems pokyčiams pasirengusi ir Lietuva?

Brangi priklausomybė

Litras populiariausio a95 rūšies benzino jau šiandien kainuoja daugiau nei 4,7 Lt, tačiau vairuotojams pranašaujami ir dar sunkesni laikai. Atsižvelgiant į situaciją naftos rinkoje, prognozuojama, kad vasarą benzino kaina gali pasiekti net 5 Lt. Ir nors dalis vairuotojų, kurie šiandien degalinėse sukandę dantis atveria pinigines, tikisi lengvesnio rytojaus, specialistai įspėja, kad jis gali ir nebeateiti. Naftos ištekliams pasaulyje sparčiai senkant, jos gaminių kaina gali tik didėti.

Taip besistiebiančios benzino kainos — ne vienintelė priežastis svarstyti apie šios degalų rūšies atsisakymą. Iškastiniu kuru varomas transportas išlieka vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių ir svarbia kliūtimi kovojant su klimato kaita.

0AB1

Kaunas.”Karaliaus Mindaugo” prospektas nuo Akropolio terasos.

Europos Sąjungos (ES) tikslas šioje kovoje skamba ambicingai. Iki 2050-ųjų Bendrija turi užtikrinti, kad, palyginti su 1990 m., joje teršalų būtų išmetama 80—95% mažiau. Jau dabar aišku, kad sunkiausiai siekti šio tikslo seksis transporto srityje, kuris išlieka itin taršus. Nors Europoje daugėja švaresnio, mažiau teršalų į aplinką išskiriančio transporto, jis plėtojasi per lėtai. Šiuo metu 96% ES transporto energijos poreikių užtikrina nafta ir naftos produktai.

Europa turi planą

Todėl Europos Komisija (EK) kalba apie būtinybę kuo sparčiau mažinti priklausomybę nuo naftos. Kovo pabaigoje ji priėmė Baltąją knygą – Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planą.

Joje numatytos artimiausių dešimtmečių transporto plėtros gairės ir galimybės, atsižvelgiant į klimato kaitos procesus. Tačiau pažymima, kad poveikis aplinkai turėtų būti mažinamas taip, kad visuomenė nepajustų jokių susisiekimo apribojimų.

„Transporto ribojimas – nėra išeitis”,- deklaruojama Baltojoje knygoje ir pabrėžiama, kad transporto sistema turi ne tik išlikti efektyvi, ji turi tapti dar efektyvesnė. Tačiau kartu atitikti ir aplinkosauginius reika-lavimus. Kaip svarbiausi būdai tą pasiekti nurodomi aplinkai palankaus transporto naudojimo skatinimas, infrastruktūros plėtra ir efektyvesnis išteklių naudojimas.

9 iš 10 automobilių – senesni nei 10 m.

0AB3

Čia tai bent oro teršėjai. Štutgarto aerouostas, Vokietija.

Siekti šių tikslų Europos šalys pradės iš skirtingų startinių pozicijų. Kai kuriose šalyse „žaliasis” transportas populiarėja itin sparčiai. Kitose, tarp jų ir Lietuvoje, jo galimybės dar tik svarstomos. Susisiekimo ministerijos atstovas Gražvydas Jakubauskas Lietuvos transporto padėtį ES šalių kontekste vertina dvejopai, mat stipriai skiriasi krovinių ir keleivių pervežimo statistika. „Lietuvoje bemaž pusė krovinių pervežama geležinkeliais. Tuo mes labai skiriamės nuo Vakarų Europos, kur absoliuti dauguma krovinių pervežama būtent kelių transportu”,- pasakoja Transporto politikos departamento Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis G.Jakubauskas.

Tačiau tai — tik viena medalio pusė. Pervežant keleivius Lietuvoje dominuoja labiausiai aplinką teršiantis kelių transportas — juo pervežama daugiau nei 90% visų keleivių. Pasak G.Jakubausko, automobili-zacijos lygis miestuose ir toliau didėja. „Vilniuje artėjama prie 600 automobilių 1000 gyventojų, tai – net ES vidurkį viršijantis skaičius”,- sako specialistas. Papildomų rūpesčių kelia tai, kad apie 90% Lietuvoje važinėjančių automobilių yra senesni nei 10 – 12 metų, kurie aplinką teršia gerokai labiau nei naujesni modeliai.

Didėjantis automobilių kiekis ir toliau prastina oro kokybę šalies miestuose. Didžiausią rūpestį kelia oro tarša kietosiomis dalelėmis, kurios itin pavojingos žmogaus sveikatai. „Iki 2008-ųjų mažėjusi, nuo 2009 m. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore didėja. Pernai taršos normos viršytos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje”,- sako Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas.

Nors savivaldybės kasmet svarsto, kaip pagerinti oro kokybę, priemonių, kurios padėtų pasiekti teigiamų rezultatų, kol kas per maža. „Labiausiai trūksta darnaus susisiekimo ska-tinimo vizijos. Be to, miestuose nėra ribojamas taršesnių transporto priemonių eismas, nėra specialių mokestinių zonų, kaip kai kuriose Europos šalyse”,- vardija G Jakubauskas.

Automobiliai – vis dar sunkiai pakeičiami

Baltojoje knygoje numatyta, kad kuo daugiau keleivių iš lengvųjų automobilių turėtų persėsti į viešąjį transportą arba ant dviračių. Vis dėlto Lietuvoje, nei viena iš šių dviejų transporto rūšių kol kas asmeniniams automobiliams nesudaro ženklios konkurencijos.

Litras populiariausio A95 rūšies benzino jau šiandien kainuoja daugiau nes 4,7 Lt, tačiau vairuotojams pranašaujami ir dar sunkesni laikai. Atsižvelgiant į situaciją naftos rinkoje, prognozuojama, kad vasarą benzino kaina gali pasiekti net 5 Lt. Ir nors dalis vairuotojų, kurie šiandien degalinėse sukandę dantis atveria pinigines, tikisi lengvesnio rytojaus, specialistai įspėja, kad jis gali ir nebeateiti.

0AB4

Saviapgaulė. Tramvajai miestų oro neteršia. Oras teršiamas ten, kur jiems gaminama elektros energija. Amsterdamas.

Tautiečiai gana lėtai pratinasi prie dviračių. Kai kuriose šalyse dviračiai bendroje transporto struktūroje jau siekia 18-20%, Lietuvoje – mažiau nei pusę procento. Pasak G.Jakubausko, tai labiausiai lemia tinkamos infrastruktūros trūkumas. Miestuose trūksta dviračių takų, o gatvėse nubraižytos dviračių juostos gana nesaugios. „Dviratininkai keliuose nesijaučia laukiami, nes kol jie neturi atskirų takų, turi konfliktuoti arba su automobilių vairuotojais, arba su pėsčiaisiais”,- sako G.Jakubauskas.

Jis pabrėžia, kad dviračių plėtrai trukdo ir visuomenės požiūris. „Ilgą laiką buvo labai gajūs stereotipai, kad mūsų klimatas dviračiams netinkamas. Tačiau jie paneigiami tokiose šalyse kaip Šveicarija, kuriose sezoniškumas dar ryškesnis, bet dviračiai naudojami 10-20 kartų daugiau”,- tikina specialistas. Vystant viešąjį transportą, penkių didžiausių miestų savivaldybėse planuojama įsigyti ekologiškų autobusų bei troleibusų. Tačiau G.Jakubausko nuomone, tokių naujovių viešojo transporto sistemoje nepakanka.

„Norint pasiekti, kad žmonės automobilius iškeistų į viešąjį transportą, reikėtų stiprinti visą jo sistemą ir pagalvoti apie naujas transporto rūšis. Viešojo transporto paklausa atsiras tik sukūrus geresnę pasiūlą”,- sako Susisiekimo ministerijos specialistas. Pasak jo, šiandieninė tokio transporto sistema nėra pasirengusi patenkinti visų miestiečių mobilumo poreikių, o trūkstant patogių alternatyvų, priklausomybė nuo automobilio miestuose išlieka didžiulė.

Benzininius automobilius planuojama uždrausti

Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių EK siūlymų – planas automobilių su benzininiais varikliais skaičių miestuose iki 2030 m. sumažinti perpus, o iki 2050 m. apskritai juos miestuose uždrausti. Planuojama, kad juos pakeis automobiliai alternatyviais varikliais: varomi elektra, vandenilio kuru ar hibridiniai. Tikimasi, kad iki 2020 m. automobiliai su alternatyviais varikliais sudarys nuo 5% iki 10% viso ES automobilių parko.

Dar pernai vasarą vykusioje konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos” politikai ir verslininkai diskutavo apie tokių transporto priemonių galimybes mūsų šalyje. Tuo metu kalbėta apie tai, kad elektromobiliai Lietuvoje artimiausiais dešimtmečiais turės gerų plėtros perspektyvų, o kai kurių politikų manymu, valstybėje galėtų būti atidaryta net elektromobilių gamykla.

0AB5

Amžinai ekologiškas transportas. Čekija, Praha. Nuotr.: pasauliolietuvis.com

Vis dėlto Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidento Petro Ignoto manymu, tikėtis, kad Lietuvoje bus gaminami elektromobiliai, pernelyg naivu, o tai, kiek mūsų šalies vairuotojų persės už tokių automobilių vairo, priklauso nuo valstybinės transporto politikos. „Tam, kad elektromobilius lietuviai pirktų taip pat kaip kitų Europos šalių vairuotojai, svarbu jų pirkimą paskatinti, pavyzdžiui, mokestinėmis

lengvatomis. O viešųjų pirkimų dokumentuose galėtų būti įrašytas reikalavimas, kad valstybinės institucijos privalėtų nupirkti tam tikrą kiekį automobilių su alternatyviais varikliais”,- siūlo P.Ignotas.

Ar tokie siūlymai virs realiais sprendimais, paaiškės tik po metų – šiuo metu jie tik pradedami svarstyti. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijos šiais metais planuoja pradėti ir iki 2012-ųjų atlikti elektromobilių plėtros galimybių Lietuvoje studiją. Susisiekimo ministerijos atstovas Gražvydas Jakubauskas pasakoja, kad studijoje bus svarstomos galimybės į šalį pasikviesti elektromobilių gamintoją, planuojamas baterijų krovimo stotelių tinklas bei numa-tomos priemonės, kuriomis bus skatinamas elektromobilių naudojimas.

Ministerijoms svarstant, kol kas elektromobiliai Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius. Skaičiuojama, kad oficialiai mūsų šalyje įregistruota tik 20 elektra varomų ir 200 hibridinių automobilių.

Plėtrai trukdo plonos piniginės

Specialistų teigimu, žaliajam transportui vystytis Lietuvoje trukdo ir ekonominė šalies padėtis. Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Donatas Perkauskas įsitikinęs, kad šiandien vidutiniam šalies piliečiui sudėtinga įsigyti ir išlaikyti bet kokį automobilį, o apie naują ir brangų elektromobilį jis gali tik pasvajoti.

„Benzinu varomą automobilį naudoti šiandien vis dar pigiau ir patogiau nei jo alternatyvas. Todėl siūlomos aplinkai palankaus transporto priemonės turi būti ekonomiškai ‘efektyvios. Reikia ne šiaip sau pasakyti, kad uždarysime kelius miesto centre, o pasiūlyti patogų gyvenimo būdą savo piliečiams, visų pifma – prieinamus ekologiškus automobilius”,- sako D.Perkauskas.

Jo manymu, artimiausiais metais benzinas išliks kasdienybe, o alternatyvius resursus plačiau naudoti pradėsime tik tada, kai visiškai pritruksime naftos. Vis dėlto, jei alternatyvieji ištekliai taptų pigesni už iškastinį kurą, jų naudojimui nebereikėtų net raginimų.

SVARBIAUSI BALTOJOJE KNYGOJE NUMATYTI TIKSLAI

Iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų.

Iki 2030 m. 30 proc. daugiau kaip 300 km keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu – geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc Tokį perėjimą turėtų palengvinti efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai. Norint pasiekti šį tikslą, reikės sukurti atitinkamą infrastruktūrą.

Iki 2050 m. užbaigti Europos greitųjų traukinių tinklą. Didžioji keleivių vežimo vidutiniais nuotoliais dalis

iki 2050 m. turėtų būti vykdoma traukiniais. Iki 2050 m. užtikrinti beveik visišką kelių saugą. Siekdama šio tikslo ES tikisi iki

2020 m. užtikrinti, kad aukų keliuose sumažėtų perpus.

“Europos spalvos”