2004 metai, centrinė Kijevo aikštė. Šimtatūkstantiniai protesto prieš rinkimų balsų klastojimą nukreipti mitingai į valdžią Ukrainoje atvedė provakarietiškas jėgas. Nuotr. gubarev.org

2004 metai, centrinė Kijevo aikštė. Šimtatūkstantiniai protesto prieš rinkimų balsų klastojimą nukreipti mitingai į valdžią Ukrainoje atvedė provakarietiškas jėgas. Nuotr. gubarev.org

Rimvydas Sujeta

Lapkričio 21, likus vos kelioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo Vilniuje, kurio, buvo tikimasi pasirašyti asociacijos susitarimą tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos pradžios, oficialus Kijevas pranešė jog dokumento pasirašymą sustabdo. Dabartinės Ukrainos valdžios institucijų oponentai šį žingsnį vertina kaip Viktoro Janukovičiaus sprendimą link Europos Sąjungos artėjusią Ukrainą perorientuoti Rusijos link. Yra ir duomenų, kad tuo pačiu metu Kijevas atnaujino derybas su Maskva dėl dalyvavimo jos inicijuojamoje muitų sąjungoje. Visa tai save jau kažkuria vieningos Europos dalimi pradėjusiais laikyti ukrainiečiams uždavė toną kalbėti apie Janukovičiaus ir jo komandos išdavystę.

Kad Asociacijos susitarimo rengimas , vyko ne taip sklandžiai , kaip kad norėtųsi 58 – iems procentams eurointegraciją palaikančių Ukrainos piliečių buvo akivaizdu. Ypač tai atsiskleidė parlamentui pradėjus svarstyti įstatymo, pagal kurį buvusi Ukrainos premjerei Julijai Timošenko būtų buvę leista gydytis Vokietijoje, pataisų paketą Nuteistos septynerius metus kalėti buvusios ministrės – pirmininkės atleidimas nuo bausmės buvo viena iš Asocijuotos prekybos sutarties tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos pasirašymo, sąlygų. Kurį laiką atrodė , kad europėjimo labui Janukovičius yra pasirengęs atleisti savo ilgametei varžovei, tuo labiau, kad iš pirmųjų aukščiausių valstybės asmenų lūpų ilgą sklido Eurointegracijai giedamos odės .

Toks politinis fonas piršo išvadą, kad Kijevas atsiverti Europai yra pasirengęs. Tačiau, kaip netrukus paaiškėjo, šis įspūdis buvo klaidinantis, o Janukovičiaus įjungta atbulinė pavara jei ir ne visiškai įstūmė Ukrainos eurointegracijos procesus aklavietėn, tai akivaizdžiai juos perkėlė į neapibrėžtą ateitį.

Rusijos žurnalistai iššniukštinėjo priežastis. Portale lenta.ru Piotras Bologovas sako, kad aštrus Ukrainos užsienio politikos posūkis , tampriai siejamas su lapkričio devintąją įvykusiu V. Janukovičiaus ir V. Putino susitikimu Maskvoje. Informaciją apie šį pasimatymą gaubia paslaptis. Apie pokalbio išdavas spauda nieko konkretaus nepranešė, todėl ekspertams beliko tiktai spėlioti ką kalbėjusi abu prezidentai. Tiesa, leidinys „Zerkalo nedeli“, remdamasis savais informacijos šaltiniais paskelbė, kad susitikime buvo kalbamasi apie Janukovičiaus perrinkimą 2015 metais vyksiančiais Ukrainos prezidento rinkimais, kaip mainus už tai, jog šalis atsisakys eurointegracijos ir įstos į Muitų sąjungą.

Tačiau, kaip kad pažymėjo šis leidinys, vykdyti griežtus Putino reikalavimus, kad Ukraina visiškai atsisakytų eurointegracinių minčių ir visam laikui nutrauktų bet kokias tokios krypties derybas bei pasirašytų „vasališką“ sutartį su Maskva, Janukovičius lyg tai atsisakė. Dabar jau išeina, kad Putinas galėjo ir daspausti savąjį kolegą.

Šiame fone įdomiai atrodo tai, jog likus tik keletui minučių iki to momento, kai tapo aišku, kad susitarimo rengimas tarp Kijevo ir Briuselio stabdomas, Putinas padarė pareiškimą. Kalbėdamas Rusijos literatų draugijos renginyje, Putinas plačiu mostu paleido Ukrainą į visas keturias puses, pareikšdamas, kad jis nieko prieš Ukrainos eurointegraciją neturi. Jį tik neramina Ukrainos galimas įstojimas į NATO. Rusijos prezidentas taip pat užsiminė apie savo šalies pusės pasirengimą dalyvauti trišalėse derybose, kuriose už stalo susėstų Rusija, Europos Sąjunga ir Ukraina. Pasak Putino, šios derybos turėtų įvykti dar iki asocijuotų santykių tarp Ukrainos ir ES nustatymo. Sprendžiant kokio turinio pranešimai išeina iš Kijevo, situacija klostosi taip, kaip to norėjo Rusijos lyderis.

Sprendime dėl asocijacijos sutarties rengimo sustabdymo, tiksliau jo motyvacinėje dalyje įrašytos tezės, kurias paskutiniaisiais mėnesiais, bandydamas atkalbėti Ukrainą nuo judėjimo vakarų kryptimi deklaravo Kremlius.

Aiškindamas tokį savo sprendimą Ukrainos premjero Nikolajaus Azaravo vadovaujamos vyriausybės kabinetas patikslino, jog sprendimas buvo priimtas todėl, kad „būtų detaliau išstudijuotas ir parengtas kompleksas priemonių, kurias reikės įgyvendinti, jog būtų atstatytos kritusios gamybos apimtys bei būsimos prarastos prekybinių – ekonominių santykių su Rusijos Federacija ir kitomis valstybėmis – NVS šalimis kryptys“. Toliau seka Ukrainos premjero pavedimas Užsienio reikalų, Ekonomikos vystymo ir Pramonės politikos ministerijoms – pasiūlyti ES ir Rusijai sudaryti trišalę komisiją iškilsiančių ekonominių klausimų sprendimui. Apie ką iš tiesų ir kalbėjo Putinas.

Pakol studijuodami vyriausybės dokumentą ukrainiečiai susivokinėjo, Austrijos sostinėje Vienoje buvodamas Janukovičius susitikime su tos šalies federaliniu prezidentu Haincu Fišeriu žurnalistus įtikinėjo, kad „Ukraina ėjo ir toliau eis eurointegracijos keliu“. Padėtį švelninti bandė ir žemesnio rango valdininkai: prezidento patarėjas Andriejus Gončarukas pareiškė, kad Azarovo vyriausybės sprendimo nereikia vertinti kaip ant Ukrainos europerspektyvos padėto kryžiaus, o Kijevo atstovas prie Euroazijos ekonominės komisijos Viktoras Suslovas paneigė tai, jog atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį, Ukrainos ekonomika sustiprėtų. Valdančioji Ukrainos regionų partija pareiškė priekaištus pačiai ES, atseit toji pati atsisako partnerystės ir nenori nieko girdėti apie į eurointegraciją besiveržiančios Ukrainos patiriamus sunkumus.

Tačiau aukščiau paminėti pareiškimai visiškai išbluko tos panikos, kurią Kijeve pradėjo kelti prezidento oponentai fone. Opozicija, kaip jai ir dera, buvo žymiai labiau iškalbinga. Parlamentinės frakcijos „Batkivičina“ lyderis Arsenijus Jaceniukas tiesiogiai apkaltino Janukovičių ir Azarovą valstybės išdavimu, pareikalavo penktadienį, lapkričio 22 dieną, kad jie atvyktų į parlamentą pasiaiškinti dėl savo antikonstitucinių sprendimų. „Azarovą – į parlamentą, Janukovičių – į parlamentą“, – taip iš parlamento tribūnos savo kalbą užbaigė Jaceniukas. Savo ruožtu parlamento „Svobodos“ frakcijos nariai pareikalavo janukovičiaus apkaltos ir Azarovo atstatydinimo. Tokie patys šūkiai skambėjo ir lapkričio 24 –ą Kijeve vykusiose protesto prieš valdžios sprendimą demonstracijose. Protestams vis tvirčiau pranašaujami Maidano maštabai – taip yra vadinama 2004 metais metais įvykusi „oranžinė revoliucija“.

Kai kurie protestuotojai, nelaukdami sekmadienį paskelbtų protestų demonstracijų pradžios laiko į gatves išėjo jau ketvirtadienį – 1500 eurointegracijos šalininkų susirinko Ukrainos sostinės centrinėje aikštėje. Rankose laikydami ES vėliavas jie patraukė protestuoti link Bankovkos, kurioje įsikūrusi prezidento administracija. Valdžia į ten autobusais skubiai suvežė specialiosios paskirties pajėgas. Prie protestuotojų prisijungė ir Ukrainos parlamento nariai, tarp kurių buvo ir minėtasis Jaceniukas. Jis sakė, jog „prezidento rinkimai jau prasidėjo“. Vienu metu kaip ir Kijeve ketvirtadienį protesto akcijos vyko Užgorode, Donecke, Ivano-Frankovske, Lucke, Lvove. Tiesa, milžiniška savo dalyvių gausa jos nepasižymėjo. Kol kas.

Daug gausesni protestai vyko lapkričio 24-ąją, sekmadienį, kai vien tik Kijeve prieš Ukrainos vyriausybės sprendimą į gatves protestuoti išėjo 100000 žmonių. Kalinama buvusi Ukrainos premjerė Julija Timošenko, protestuodama prieš eurointegracinės sutarties nepasirašymą paskelbė neterminuotą bado streiką.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis uždarė asociacijos sutarties temą: "Viršūnių susitikime Vilniuje jos nepasirašys“. Nuotr. AFP

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis uždarė asociacijos sutarties temą: “Viršūnių susitikime Vilniuje jos nepasirašys“. Nuotr. AFP

Galima suprasti jau suspėjusių iškoneveikti Azarovą jo asmeninėje facebook paskyroje ukrainiečių pasipiktinimą ir neviltį. Panašu, jog ir Kijevo europietiškieji partneriai buvo priblokšti tokio įvykių vystymosi. Kalbėdamas apie būsimojo viršūnių susitikmo perspektyvas, Europos Parlamento stebėtojų komisijos narys, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis uždarė asociacijos sutarties temą: “Viršūnių susitikime Vilniuje jos nepasirašys“. Tuo pat metu, be jokio paaiškinimo, savo planuotą vizitą į Kijevą atšaukė eurokomisaras Štefanas Fiule. Nors vėliau, lapkričio 25-ąją Europos plėtros komisaras, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus teigė, kad sutarties pasirašymo galimybė Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu Vilniuje išlieka.

“Kalbant apie pasirašymo galimybę – taip. Būdamas iš prigimties pozityviai nusiteikusiu žmogumi, aš manau, kad viltis miršta paskutinė”,- kalbėdamas televizijos tilto laidos lapkričio 25- ą metu, atsakinėdamas į Ukrainos žurnalistų klausimus, kokios yra sutarties Vilniuje pasirašymo galimybės, sakė Fiule. Jis priminė, jog ES yra nusiteikusi pasirašyti sutartį su Ukraina ir durys tam atviros. “Mes pasirengę – durys atviros. Dedlainas tam yra lapkričio 29- osios rytas”,- kalbėjo Fiule.

 "Mes pasirengę - durys atviros. Dedlainas tam yra lapkričio 29- osios rytas",- kalbėjo Fiule. Nuotr. euukrainecoop.net

“Mes pasirengę – durys atviros. Dedlainas tam yra lapkričio 29- osios rytas”,- kalbėjo Fiule. Nuotr. euukrainecoop.net

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Catherine Ashton, pripažindama, jog sutarties projektas Kijevui buvo pats ambicingiausias iki šiol pasiūlytas dokumentas, kokį tik ES buvo siūliusi pasirašyti už jos ribų esančiai valstybei, išreiškė didelį nusivylimą galutiniu Ukrainos vyriausybės sprendimu. Ne mažiau rūgšti buvo ir oficialus JAV valstybės departamento atstovo Jennifer Psak reakcija. Jis vis dar išreiškė nedrąsią viltį, kad prieš Vilniaus susitikimą ginčytinus klausimus galima sureguliuoti , o sutartis būti pasirašyta .

Bendras vakarų spaudos publikacijų tonas susivedė į akivaizdaus fakto konstatavimą: Rusija laimėjo, Europos Sąjunga pralošė, be to dar turėjo pergyventi įžeidimą iš Ukrainos, kuri paskutiniaisiais metais piršosi Briuseliui, o pasiekusi pastarojo palankumo jį paprasčiausiai „metė“. Tačiau pykti, šiuo atveju, europiečiams reikėtų tik ant savęs pačių: Maskvos pademonstruoti ekonominio ir politinio spaudimo Kijevui metodai, įskaitant, galimai,elementarų papirkimą arba šantažą, Briuselį jau seniai turėjo įtikinti tuo, kad varžymasis su Kremliumi naudojant išimtinai aukštąją diplomatiją yra mažai perspektyvus užsiėmimas. Tuo labiau, kai reikalų turima su Ukraina, kuri moka derėtis. Tik, ar Janukovičiaus asmeninės gerovės supratimas sutampa su Ukrainos gyventojų lūkesčiais, būtų didelis klausimas.

Jei Ukraina sutarties Vilniuje nepasirašys, “karšta bulvė” lieka Ukrainos prezidento rankose. Tai didžiosios Ukrainiečių dalies nepasitenkinimas, o ir “nemokami pusryčiai” iš Rusijos pusės, jei jie ir bus padėti ant stalo, tai į dienos meniu neperaugs.

Rusijos ekonomika nėra tokia galinga, kad patenkintų beveik penkiasdešimties milijonų gyventojų turinčios Ukrainos valdžios norus, tuo labiau, kad ir pati Rusija jau susiduria su problemomis, kurias jai sukelia pasaulio rinkose pinganti nafta ir dujos. Atrodo, kad švelnėjantis JAV, Izraelio ir Irano tarpusavio pokalbių dėl Irano branduolinės energetikos perspektyvų tonas, lėtėjantis Indijos ir Kinijos ekonomikos augimas Rusijai jau kelia pajamų už žaliavų eksportą problemas, o pasauliui pradeda duoti  energetinių žaliavų pigimo tendencijas. Jau dabar aišku, kad atsisakiusiam europietiško kelio Janukovičiui gali būti riesta.

pl-logo-mini