Jungas

Karlas Gustavas Jungas

Tūkstančius metų žmonės bandė aiškinti sapnus. Senajame Testamente Jokūbo, Faraono, Juozapo ir Trijų Karalių sapnai yra laikomi pranašystėmis. Graikų filosofas Platonas (apie 128- 348 m. pr. Kr.) sapnus irgi vertino kaip Dievo ženklus, nurodančius ateities įvykius. Kita vertus, garsusis romėnų rašytoas ir oratorius Ciceronas (106-43 m. pr. Kr.) pralenkė savo laiką paneigdamas, kad sapnai gali būti dieviški pranešimai. Tačiau Cicerono požiūris neįsigalėjo, turėjo praeiti daug amžių, kol sapnus vėl mta vertinti kaip šį tą daugiau negu žinias iš aukščiau.

XVII a. europiečiai į sapnus pradėjo žiūrėti kaip 5 žmogaus vidinio gyvenimo ir asmenybės atspindį. Sapnus imta užrakinėti ir ieškoti juose prasmės. Hervis de Sent Denis, XIX a. mokytojavęs Prancūzijos kolegijoje, net tikėjo, kad žmonės gali daryti įtaką savo sapnams. Kiek vėliau filosofai susidomėjo sapnų aiškinimu. Pavyzdžiui, prancūzų filosofui Anri Bergsonui (1859-1941 m.) sapnai buvo vaizdai, gauti per regą. Kiti mąstytojai juos laikė veidrodiniais sielos atspindžiais. Tik XX a. sapnų reikšmė pradėta analizuoti sistemingai, daugiausia šioje srityje nusipelnė Sigmundas Froidas (1856- 1939 m.) ir Karlas Gustavas Jungas (1875-1961 m.). Psichoanalizės pradininkas S. Froidas traktavo sapnus kaip užslopintų paskatų ir norų išraišką. Jo nuomone, vaizdai arba pasakojimai, kuriuos išgyvename naktį, dažniausiai yra chaotiški, nes pasąmonė stengiasi atmesti, pakeisti ar iškreipti tam tikrus elementus, kad jie nebūtų taip lengvai atpažįstami ir taptų priimtinesnį. K. G. Jungui, iš pradžių dirbusiam su S. Froidu, sapnai yra priemonė prieiti prie archetipų (kolektyvinių mitų), kurie egzistuoja visose civilizacijose.

Sigmundas_Freudas

Sigmundas Froidas.

Psichoanalizės idėjas papildo neurofiziologijos (mokslo apie žmogaus nervų sistemos darbą) tyrinėjimai. Šeštajame dešimtmetyje sapnų tyrinėjimas išsivystė į discipliną, siekiančią atskleisti procesus, kurie leidžia mums sapnuoti. Mokslininkai dabar jau gali miego procese nurodyti akimirką, kada prasideda sapnai. Naudodami elektroencefalogramos pateiktą informaciją ir kitus fiziologinius rodiklius mokslininkai nustatė tris miego rūšis: lengvą miegą, gilų miegą ir REM miegą. Lengvo ir gilaus miego metu sklinda žemo dažnio arba lėtos elektroninės bangos. REM (greitų akių judesių) miegui, atvirkščiai, būdingas aukšto dažnio elektroninis aktyvumas smegenyse.
Kailiniuoti sapnuotojai

Galbūt sunku patikėti, bet gyvūnai irgi sapnuoja.

Ir žmoniųi, ir kitų žinduolių bei paukščių miegui būdinga REM stadija – periodas, kada aplanko sapnai. Kitų gyvų padarų – žuvų, amfibijų ir roplių – smegenys neskleidžia panašių bangų. Todėl mokslininkai mano, kad savybę sapnuoti aukštesnieji stuburiniai gyvūnai įgijo daugiau negu prieš 130 mln. metų.

Biologai nustatė, kad gyvūnams, kurių vaikystės periodas yra ilgesnis, ilgiau trunka ir sapnų fazės. Vištos ir karvės sapnuoja 25 minutes, šimpanzės – 90 m i n., o katės – iki 200 min. Žmonių REM miegas trunka apie 100 min. per naktį. Paukščių sapnų fazės yra labai retos ir trumpos – nuo 5 iki 15 sekundžių.

Miego stadijos

Pirmąją miego stadiją apibūdina nuolatinis smegenų skleidžiamų bangų lėtėjimas. Miegantysis vis dar reaguoja į garsus ir gana lengvai pabunda. Tada kūnas pradeda rimti ir nugrimzta į gilų miegą; šioje fazėje akys nejuda, tačiau raumenų tonusas arba įtampa išlieka. Galiausiai REM miego stadijoje smegenys vėl suaktyvėja ir ima siųsti greitas bangas. Akių obuoliai juda po užmerktais vokais – iš čia kilo pavadinimas „greiti akių judesiai” („rapid eye movement”), o bendras raumenų tonusas sumažėja. Gali atsirasti raumenų spazmai, ypač – rankų ir kojų pirštuose. Tuo metu miegantysis yra gilioje sapnų fazėje ir jį pažadinti sunku. Ši fazė kartojasi maždaug kas šimtą minučių ir trunka apie 10-20 min.

Miegas

REM miego stadijoje smegenys vėl
suaktyvėja ir ima siųsti greitas bangas

Suaugusiųjų nakties miegas susideda iš 75-80 proc. ne REM miego ir 20- 25 proc. REM miego. Embriono REM miegas trunka net 90 proc. nakties. Tuo remdamiesi mokslininkai padarė išvadą, kad REM miego fazė prisideda prie struk-tūrinės smegenų brandos pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Mažų vaikų veiduose atsispindi šešios pagrindinės žmogaus emocijos – džiaugsmas, nustebimas, pyktis, liūdesys ir pasibjaurėjimas – bet dažniausiai jiems miegant. Šios išraiškos yra intensyvios sapnų patirties rezultatas.

Mokymasis miegant

Pastaruoju metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar egzistuoja ryšys tarp REM miego ir gebėjimo mokytis. Vienas sapnų tyrinėjimo pradininkų, prancūzų mokslininkas Mišelis Zovetas Oouvet) teigia, kad ryšys yra. Jo nuomone, sapnavimas yra laikas, kada protas išreiškia žmogaus kolektyvinės atminties elementus (K. G. Jungo idėja) kartu su įgimtais miegančiojo asmeniniais bruožais. Tai reiškia, kad senieji elgesio pavyzdžiai gali būti aktyvuojami pagal miegančiojo genetinę medžiagą, leidžiant smegenims kas naktį išmokti ko nors naujo.

Faktas, kad REM miegas yra būdingas kūdikiams ir paukščiams, bet nebūdingas kitiems išsivysčiusiems gyvūnams, paremia M. Žoveto teoriją. Sapnuojančių gyvūnų stebėjimas parodė, kad jų smegenų struktūra yra susiformavusi nuo pat gimimo. Taigi sapnavimas prisideda prie nuolatinio smegenų neuroninio tinklo programavimo. Šaltakraujų gyvūnų (žuvų, roplių) nervinės ląstelės dalosi visą jų gyvenimą, todėl bet kokia nuolatinė aktyvacija būtų beprasmiška.

Vis dėlto specialistai sutinka, kad sapnavimas yra savotiškas mokymosi įrankis, tai laikas, kada ilgalaikė atmintis įrašo informaciją, surinktą per visą dieną. Dienos metu, kai nemiegame, sąmonė slopina neuronų veiklą, nes smegenų zonos yra užimtos iš pojūčių gaunamų duomenų ir spūdžių apdorojimu.

Aukštyn ir tolyn

 

Kartais sapnuojame, kad skrendame kaip paukščiai ar plūduriuojame erdvėje neveikiami traukos jėgos. Pabudę paprastai jaučiame malonų lengvumą. Psichoanalitikai tokius sapnus interpretuoja kaip seksualinio potraukio išraišką. Tačiau neurofiziologai teigia, kad miegant raumenys nedirba, todėl kūno atsipalaidavimas padeda žmogui suformuoti sapnų turinį. Žmogus jaučiasi išsilaisvinęs iš kūno varžtų ir gali laisvai pakilti į orą.

Elektrodai

Elektrodai ant paciento galvos matuoja signalus iš smegenų
ir užrašo juos monitoriuje bangų pavidalu.Nuotr.: dpa.

Pabudimas

1 fazė: lengvo miego pradžia
2 fazė: lengvas miegas
3 fazė: gilaus miego pradžia .
4 fazė: gilus miegas

Elektroencefalogramos (EEG) leidžia išskirti įvairias miego fazes, kurios keliais ciklais kartojasi kas naktį. Kiekvieną stadiją apibūdina smegenų bangų pavyzdžiai. Vadinamojo ne REM miego metu (1-4fazės) smegenų aktyvumas mažėja, o jų skleidžiamos bangos lėtėja.

Kiekvieno miego ciklo pabaigoje, maždaug 20 min. smegenų bangų dažnis tampa toks pat aukštas, koks būna žmogui nemiegant. Tai vadinama REM miegu – periodu, kada sapnuojama. REM miegas dar vadinamas paradoksiniu miegu, nes smegenys yra aktyvios, o kūnas visiškai atsipalaidavęs

Dirbančio proto sapnai

REM_Miegas

Besišypsančios vaiko veidas REM miego metu. Sapnai
vaikams sukelia genetiškai perduotas veido išraiškas.

Kas daug mokosi, daug sapnuoja. Pastebėta, kad egzaminų metu, kada yra smarkiai naudojama atmintis, studentų REM miegas yra intensyvesnis. Bandymai su žiurkėmis rgi parodė, kad mokymasis skatina sapnuoti. Jei šie graužikai yra priversti ieškoti kelio per painų labirintą, jų REM miego fazė išauga 50-60 proc. Tik įsiminus kelią, .ėdantį prie išėjimo, sapnavimo fazė vėl tampa normali.

Taigi galima teigti, kad REM miegas yra būtinas įgytoms žinioms įtvirtinti. Mokslininkai nustatė, kad katėms ir žiurkėms kyla mokymosi problemų, jeigu joms duodama tam tikrų vaistų, slopinančių sapnavimą. Tas pat pasakytina apie žmones: jeigu jie prabunda tik pradėję sapnuoti, jų gebėjimas mokytis greitai sumažėja. Jei nesapnuojama keletą dienų, išsivysto sutrikimas, kurį mokslininkai vadina futurogradine amnezija. Šis terminas reiškia, kad žmonių gebėjimas galvoti apie ateities įvykius susilpnėja. Tokie asmenys nebegali numatyti laukiamų įvykių sekos.

Mėnulio šviesos veikiami

Lunatizmas iš tikrųjų egzistuoja. Žmonės, kurie vaikšto miegodamir, gali leistis į pavojingą kelionę aukštyn laiptais ar stogais. Kitą rytą jie nieko neatsimena iš savo klajonių mėnulio šviesoje. Statistika rodo, kad miegodami vaikšto 20 proc. 5- 12 m. amžiaus vaikų, dauguma jų (70 proc.) yra berniukai..

 

EEG atliktos smegenų bangų analizės duomenimisšis reiškinys vyksta ne REM miego ar sapnavimo metu, o gilaus miego fazėje, kai smegenų aktyvumas yra žemas. Sąmonė yra prislopinta, tačiau raumenys gauna koordinuotas komandas iš judėjimo centrų. Lunatizmo priežastys gali būti genetinis polinkis, stresas ar net mėnulio poveikis.

Du požiūriai

Atrodo, kad egzistuoja ryšys tarp neurofiziologų išvadų ir S. Froido sukurtos psi- choanalitinės teorijos apie sapnus. Abu mokslai labai skirtingai žiūri į šį reiškinį, bet sutinka, kad sapnai padeda apdoroti daugelį kasdienio gyvenimo įvykių, emocijų ir atradimų. Psichoanalitikai aiškina, kad sapnuose atpažįstame norus ir baimes, kuriuos esame užslopinę, kai nemiegame.

Neurofiziologų nuomone, REM miegas leidžia mums nervinėse ląstelėse įrašyti žinias, informaciją ir gebėjimus, įgytus per visą dieną. Nežiūrint skirtumų, abiejų sričių atstovai sutinka, kad sapnai padeda užfiksuoti naujas situacijas bei idėjas ir apdoroti jas su emocijų pagalba. Tokiu būdu išmokstame veiksmingiau valdyti ateityje pasitaikančias panašias situacijas. Retkarčiais susapnuojame blogus sapnus, bet nereikėtų jaudintis, kad jie išsipildys.

AAliulia

Reader`s Digest