Galaktika "z8_GND_5296" gimdo daugybę naujų saulių.

Galaktika “z8_GND_5296″. Nuotr.: NASA.

Prieš keletą dienų atrasta labiausiai nuo mūsų nutolusi galaktika. Ši žvaigždžių sistema yra taip toli, kad iš jos įsčių sklindanti šviesa į žemę keliavo 13,1 milijardo metų, kai, tuo tarpu, pačios visatos amžių, mokslininkai yra įvertinę maždaug apie 14 milijardų metų.

Šviesos kelionė iš šios žvaigždžių sistemos prasidėjo tik 700 milijonų metų po didžiojo sprogimo – momento, kurį šiuolaikinis mokslas yra užfiksavęs kaip visatos atsiradimo pradžią. Tokiu savo apsireiškimu, “z8_GND_5296″ vardu pakrikštyta galaktika suteikė mums galimybę pažvelgti į visatos atsiradimo ištakas.

Yra žinomas tik vienas, toliau už šią galaktiką nuo žemės nutolęs objektas. Tai begalinio tankio ir svorio žvaigždė, kuri už minėtą galaktiką yra 100 milijonų metų vyresnė – gimusi 600 milijonaisiais metais po didžiojo sprogimo.

Mokslo populiarinimo žurnale “Nature” JAV, Teksaso Austino universiteto profesoriaus Steven Finkelstein vadovaujama komanda atskleidžia šios galaktikos gimimo aplinkybes. Havajų Keck observatorijoje sumontuoto “Mosfire” spektrometro pagalba tiek, kiek leidžia pats naujausias visatos stebėjimui sukurto teleskopo “Hubble modelis, mokslininkai ištyrė 43 pretendentes į labiausiai nuo mūsų nutolusios galaktikos vardo suteikimą. Apibendrinus stebėjimo rezultatus buvo konstatuota – paskutinis žinomas nutolimo nuo žemės galaktikų lyderis ir yra čia aprašoma galaktika “z8_GND_5296″.

 Tolimiausios galaktikos vizualiai išididinta sritis. Šviesa nuo jos žemę pasiekia per 13,1 milijardo metų.

Galaktika “z8_GND_5296″. Nuotr.: NASA.

Šis, didžiausias iš žinomų nuo žemės labiausiai nutolusių galaktikų objektas buvo surastas naudojant „Mosfire“ modelio spektrometrą. Jo objektyvo pagalba per dvi naktis amerikiečių mokslininkai peržiūrėjo 43 galaktikas ir nustatė pretendentą seniausio, mums žinomo darinio vardo suteikimui.

Iš pirmiausiai atsiradusių galaktikų sklindanti šviesa išsidiferencijuoja, įgauna spalvas atitinkamai pagal jos bangų sklidimo ilgį, kurį galima išmatuoti. Tokiu būdu, matuojant infraraudonųjų spindulių pavidalu sklindančios šviesos spalvų intensyvumą ir buvo nustatytas atstumas iki dabar žinomo tolimiausio visatos žvaigždžių sankaupos taško.

Faktas, kad mokslininkai atitinkamus infraraudonųjų spindulių srautus aptiko tik pas vieną, į seniausius visatos darinius pretenduojančią kandidatę, nereiškia, jog likusios 42, iš 43 stebėtų, siuntė klaidingus signalus. Milžiniški, galaktikas supantys vandenilio debesys, paprasčiausiai galėjo praryti šviesos spindulius.

Ši galaktika – senukė per vienerius metus sukuria 330 saulių dydžio materiją, kai tuo tarpu mums žinomas Paukščių tako žvaigždynas per tą patį laikotarpį pagamina tik 2-3 saules.

Taigi – atrastoji galaktika milžiniškais greičiais gamina naujas žvaigždes. „Tokio proceso dėka mes įgyjame supratimą apie visatos jaunystę“, – sako Finkelštein. Visatoje egzistuoja žymiai daugiau naujų žvaigždžių gimimo taškų , nei buvo manyta iki šiol.

wbr/dpa

pl-logo-mini