Yetis. Gandai apie beždžionę - įtarimų taikiklyje. Nuotr.:  Corbis

Yetis. Gandai apie beždžionę – įtarimų taikiklyje. Nuotr.: Corbis

Legendos gyvuoja: JAV, Himalajuose ir Kaukaze pasakojamos istorijos apie yetį. Vienas mokslininkas ištyrinėjo iš tų vietų, kur buvo pamatytas yetis atsiųstus “sniego žmogaus” kūno dalių pavyzdžius.

Genetikos srityje dirbantis Didžiosios Britanijos Oxfordo universiteto mokslininkas Bryan Sykes, tirdamas genų mutacijas, ketina įminti legendomis apipinto sniego žmogaus – yečio kilmės mįslę. Jis, iš yetį mačiusiais liudininkais pasivadinusių žmonių iš viso pasaulio, susirinko mėginius tyrimams. Yečio vaikštinėjimus stebėję žmonės, surado ir mokslininkui atsiuntė sniego žmogaus gaurų kuokštus. Kiti siuntė, pasak jų, surastas yečio skeleto dalis.

Du, iš Himalajų kalnyno atsiųsti pavyzdžiai, genetiškai buvo identiški tiems, kurie gauti paėmus mėginius iš Norvegijoje gyvenusių baltųjų meškų protėvių žandikaulių. Sykes teigia, kad šios meškos gyveno prieš 120.000 – 40.000 metų. Tačiau apie jų kilmės senumą yra ir kitų duomenų. Mokslo populiarinimo žurnale „Science“ rašoma apie vokiečių mokslininkų iš Frankfurto Frank Hailer ir Axel Janke atliktus tyrimus, kurių duomenys rodo, kad baltieji ir rudieji lokiai gyveno jau maždaug prieš 600.000 metų.

Yetis – tai smarkiai gauruota dvikojė būtybė. Apie yetį kuriami pasakojimai ir pasakos, kad jis kilęs iš Himalajų kalnų regiono ir išoriškai yra labai panašus į beždžionę. Liudininkų pasakojimai apie yečio pasirodymus sklinda ir iš Kaukazo bei Šiaurės Amerikos. Tačiau visuotinai pripažintų įrodymų apie yečio egzistavimą šiandien kol kas nėra.

„Sukrečiantys ir visiškai netikėti rezultatai“

Pagal paties, iš viso pasaulio atsiųstus yečio kūno dalių pavyzdžius tyrinėjusio Oxfordo mokslininko Syko paskelbtą informaciją, jam pavyko iš 70 atsiųstų pavyzdžių iš 27 išgauti vertingus DNR genetinius duomenis. Jis juos sulygino su genetinių duomenų bazėje patalpinta daugelio žinomų gyvūnų genetine informacija.

Pėdos atspaudas sniege. Rusų mokslinė ekspedicija Sibire, Kemerovo srityje matė yečius. 1951 metų archyvinė nuotrauka.

Pėdos atspaudas sniege. Rusų mokslinė ekspedicija Sibire, Kemerovo srityje matė yečius. 1951 metų archyvinė nuotrauka.

Abu Himalajų mėginiai, kurie buvo, kaip teigė siuntėjai, surasti vienas – prieš 40 metų Kašmiro regione Ladakoje, o kitas prieš dešimtmetį Butane, juos ištyrus, davė „sukrečiantį ir nelauktą rezultatą“.

Genetiniai šių dviejų žandikaulių mėginių „pirštų antspaudai“ rodo, kad jais kažkada naudojęsi kramtytojai, nieko bendra neturi su plačiai tame regione paplitusiais rudaisiais lokiais, o priklauso baltųjų meškų protėviams. Buvo manoma, kad baltųjų meškų protėvių egzemplioriai yra išmirę labai seniai, tačiau, mėginiai rodo, kad kai kurios baltųjų meškų rūšinių protėvių atmainos, pasak Syko, dar tebegyvena Himalajų kalnuose.

Šie individai puikiausiai gali poruotis su rudaisiais lokiais. Vienok „tyrimais gautų rezultatų platesnei ir tikslesnei interpretacijai dar reikia papildomai padirbėti“ -, sako Oxfordo universiteto mokslininkas. Patvirtinti ar paneigti, kad dvikojis yetis yra baltosios meškos protėvio ir Himalajų rudojo lokio mišrūnas šiandien dar negalima.

boj/spiegel

pl-logo-mini