Klaipėdos uosto kranai nuo Kuršių nerijos pusės.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Lietuvos respublikos valdžios pareigūnų ketinimus organizuoti tilto nuo Klaipėdos pakrantės į Kuršių neriją projektavimą bei statybą savo požiūrį į tokius planus pradėjo reikšti ir tarptautinės aplinkosaugos bei kultūros paveldo organizacijos.

Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos ICOMOS (tarptautinė UNESCO patariamoji ekspertinė institucija) Lietuvos nacionalinis komitetas šiandien oficialiu laišku kreipėsi į šalies susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, Aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį ir kultūros ministrą Šarūną Birutį.

Kreipimesi išreikštas vienareikšmiškas nepritarimas tilto į Kuršių neriją projektavimui bei statybai.

ICOMOS pažymi, jog dėl išskirtinės visuotinės vertės Lietuvos respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijose esanti Kuršių nerija, 2000 metais buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, abiejų minėtų šalių vyriausybėms įsipareigojant šį unikalų paveldą tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti ateities kartoms.

„Tilto į Kuršių neriją statyba šiai UNESCO Pasaulio paveldo statusą turinčiai vietovei būtų kenksminga daugeliu aspektų: išprovokuotų smarkų ūkinės bei komercines veiklos, taip pat ir autotransporto srautų suaktyvėjimą Kuršių nerijoje, keistų tarptautiniu lygiu saugomos vietovės gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį. Visai tai lemtų neabejotiną Kuršių nerijos išbraukimo iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo grėsmę”,- rašte ministrams teigia ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė Marija Nemunienė.

ICOMOS savo rašte primena, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1991 m. Kovo 31 d. ratifikuodama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvenciją, tarptautiniu mastu įsipareigojo siekti, kad pasaulio mastu pripažintas paveldas būtų išsaugotas, todėl tinkama Kuršių nerijos priežiūra, saugojimas ir naudojimas turėtų būti planuotojų bei valdžios institucijų prioritetas.

pl-logo-mini