Filipinus siaubia taifūnas

Filipinus siaubia taifūnas. Nuotr.: Reuters.

Varšuvoje vykstančioje pasaulinėje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje ši lapkričio 11 – oji,  pirmadienis buvo audringa. Konferencijos dalyviai negalėjo paslėpti savo emocijų.

„Sustabdykime beprotybę“,- pilnomis ašarų akimis sakė Filipinų atstovas. Jo kalbos fone buvo demonstruojamos skaidrės, įamžinę praeitos savaitės pabaigoje Filipinus nusiaubusio uragano aukų vaizdinius. Pasaulis turi pagaliau atsikvošėti ir imtis visų priemonių, kad būtų sumažintas į atmosferą išmetamų taršalų kiekis, kurio pasiekoje vyksta žemės klimato atšilimas, sukeldamas tokius reiškinius, kurių pasekmes ką tik turėjo pergyventi Filipinų žmonės.

„Mes vis dar atsisakome sau pripažinti, jog gyvename klaidingai – taip, kad dėl tokio mūsų elgesio turime patys nuolat slapstytis nuo uraganų, slėpti savo šeimas, pergyventi sugriovimus bei skurdą ir laidoti žuvusiuosius“, – konferencijoje kalbėjo Filipinų atstovas. Pasaulinės aplinkos aplinkos organizacijos tam pritarė: „Taifūnas ir jo padariniai rodo tokių kaip ši, Varšuvos, konferencijų perspektyvą“, – sakė Greenpeace atstovas. „Šalių vyriausybėms bei energiją, deginant anglį išgaunančioms įmonėms Filipinų tragedija turėtų būti tarsi šauktukas, kuris atkreiptų dėmesį į vis dažniau atsikartojančius ūkinės veiklos sukeltus katastrofinius padarinius planetai ir jos gyventojams“, – teigė aplinkosaugininkai.

Šioms mintims pritaria ir Vokietijos Potsdamo Klimato tyrimų instituto mokslininkas Stefanas Ramstorfas: „Neįsivaizduoju kaip tie, kurie turi sprendimų priėmimo galią, gali ramiai miegoti šios Filipinų tragedijos aukų fotografijų akivaizdoje“? – skaitydamas savo pranešimą retoriškai klausė Ramstorfas.

Ar Filipinus nusiaubęs taifūnas iš tiesų yra neatsakingos žmogaus veiklos padarinių gamtai pasekmė?

Svarbiausioji pamoka

Statistika atskleidžia nuo stichinių nelaimių žuvusių žmonių vienokio ar kitokio dydžio skaičiaus atsiradimų priežastis. Visų pirma, kiek žmonių ir kokio sunkumo sužalojimus audros metu jie patirs, priklauso nuo namų pastatymo būdų, stogų konstrukcijų ir gyvenamųjų vietovių išplanavimo. Pavyzdžiui Jungtinėse Amerikos Valstijose, skaičiuojant nuo 1900 metų, regionuose, kuriuose intensyviausiai siaučia uraganai, nors žmonių skaičius ir nepaliaujamai augo, tačiau per audras žuvusiųjų kiekis vis mažėjo, kai tuo tarpu Haityje uraganų aukų statistika rodo, kad šioje šalyje daugiausiai žmonių žūsta ten, kur jie gyvena tankiausiai.

Ne paslaptis, kad už filipinietiškąjį uraganą „Haiyan“ dvejais balais pagal Richterio skalę silpnesnis, 2008 metais Myanmarą nusiaubęs ciklonas „Nargis“ nusinešė net 140.000 gyvybių.

Filipinai kenčia. Nors ir siauru ruožu, tačiau per tankiai gyvenamas vietoves prasiautęs uraganas “Haiyan” atnešė šiai šaliai ir jos gyventojams dar vieną tragediją. Reuters nuotraukose užfiksuoti uragano padarinių vaizdai, o į lėktuvą Švedijos aerodrome kraunama humanitarinė pagalba nukentėjusiems, dėl didžiulės korupcijos Filipinuose tik menka dalimi pasiekia tuos, kam jos labiausiai reikia.

2013 kovo mėnesį paskelbtos Jungtinių Tautų Klimato tarybos ataskaitos antroje dalyje teigiama, kad, pagrindinis saugumo nuo uraganų garantas yra tvirtai pastatyti namai. Turtingesnės šalys apsisaugoti gali geriau: JT pranešime sakoma, kad iki šio šimtmečio pabaigos, augant šalių ūkiniam pajėgumui, nuo uraganų nukentėjusiųjų skaičius turėtų sumažėti du kartus.

Tai būtų tik viena šios istorijos pusė. Kita, nuo seno gvildenama tema – kaip klimato atšilimas galėtų pakeisti audrų pasikartojimo dažnį, stiprumą bei geografiją. Analizę sunkina reikalingų duomenų trūkumas: dar tik trisdešimt metų, kai klimatas sistemingai tiriamas žemės palydovų pagalba. Iki tol audros būdavo vertinamos vien pagal sugriovimų mastus bei duomenis, gautus atlikus jūrų paviršiaus svyravimų lygio matavimus.

Jokių tendencijų nepastebima

JT Klimato Taryba savo naujausiame 2013 metų rugsėjo mėnesio pranešime pateikė apibendrintas tyrimų išvadas, kad akivaizdžių ilgalaikių tropinių audrų, uraganų, ciklonų atsiradimo bei vystymosi tendencijų nėra. Pranešime fiksuota viena: ateityje uraganai, tornadai stiprės ir turės dar didesnę griaunamąją galią.

Tropinės audros energiją gauna iš jūrų bei vandenynų. Tačiau teigti, kad „šiltesni vandenynai – stipresni ir todėl pagamina daugiau uraganų“, negalima. Įšilusiam orui maišantis su vėsesniu, taifūnus gali susilpninti dėl tokio maišymosi pakitę vėjų kryptys, taip pat kietųjų dalelių atmosferoje sumažėjimas. Tuo paaiškinama, kad praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje Vakarų Europoje smarkiai sumažinus oro taršą, uraganų dauguma siaučia ne žemyne, o virš Atlanto, ir per jį persikėlę, siaubia orą vis dar stiprokai teršiančias JAV pakrantes.

Danijos Kopenhagos universiteto mokslininkų 2012 metais paskelbti duomenys rodo, kad paskutiniaisiais dešimtmečiais uraganų aktyvumas Atlanto vandenyne augo tik truputį daugiau, nei XIX amžiaus pabaigoje. Pasaulinė Meteorologų Organizacija (PMO) teigia, kad nuo šio tūkstantmečio pradžios Atlanto vandenyne nenustatyta jokių tendencijų, kuriomis remiantis būtų galima daryti tvirtas vienokias, ar kitokias prognozes.

Skirtingai, nei buvo prognozuota, 2013 metais Atlantą iš viso aplankė tik du silpni uraganai; jų sezonas jau baigiasi lapkričio mėnesį.

Mažiau audrų – didesni potvyniai?

Šaltinis: Dr. Ryan N. Maue

Pasaulinė Meteorologų Organizacija taip pat konstatuoja, kad per paskutiniuosius dešimtį metų planetą siaubusių uraganų stiprumo vidurkis buvo mažesnis. JAV Floridos universitete žemės klimatą tyrinėjantis mokslininkas Ryanas Maue teigia, jog paskutiniojo laikotarpio uraganų aktyvumas yra nukritęs iki žemiausios jo matavimų skalės padalos. Šio mokslininko 2012 metais atlikta studija atskleidžia ir tai, kad nuo 1872 metų kasmetinis uraganų skaičius nuolat mažėja.

2013 11 07 15.00. Vilniaus laiku. Uraganas užgriūna Filipinus. Nuotr.: EumetSat.

2013 11 07 15.00. Vilniaus laiku. Uraganas užgriūna Filipinus. Nuotr.: EumetSat.

Kaip bus toliau? Pasak JT Klimato Tarybos mokslinė uraganų modeliavimo simuliacija rodo tropinių audrų šiltesniuose kraštuose mažėjimą. Tačiau neramina tendencijos, jog pačios stipriausios audros bus dar stipresnės. Pasak JAV Jeilio universiteto mokslininko Roberto Mendelsono, audrų pasekmės bus gana rimtos, kadangi jau yra ištirta, nustatyta ir suskaičiuota, kad viename procente pačių stipriausių pasaulio uraganų sutelpa daugiau nei penkiasdešimt procentų visų, audrų padarytų sugriovimų. Tačiau, kadangi tokie uraganai – gigantai užgimsta ypač retai, ekspertai skaičiuoja, jog gali praeiti šimtmečiai, kol bus įmanoma iš tikrųjų pamatuoti ir nustatyti klimato kaitos efektą.

Filipinams pirmojoje eilėje pavojų kelia kiti klimato kaitos sukelti reiškiniai. Niekur kitur kaip šioje šalyje, pasaulyje audros nesukelia tokių aukštų ir labai staigiai kylančių vandenyno potvynių. Potvynių vanduo Filipinuose pasiekia vis aukštesnes ir aukštesnes sausumos vietas. Klimatologai šiltiesiems kraštams prognozuoja vis dažnesnes ir gausesnes liūtis, nes šiltesnis oras savyje prikaupia daugiau drėgmės. Dėl to šiuos kraštus ateityje aplankysiantys taifūnai sukels dar didesnius potvynius, nei iki šiol.

wba

pl-logo-mini