Vandenynai akumuliuoja atmosferos šilumą. Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje esanti Tarawa sala. Nuotr.: Reuters

Vandenynai akumuliuoja atmosferos šilumą. Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje esanti Tarawa sala. Nuotr.: Reuters

Šilumos kaupimas pasaulio jūrose yra smarkiai išaugęs. Pasak naujausių tyrimų, per paskutiniuosius 60 metų vandenynai šilumos savyje sukaupė daugiau nei per prieš tai buvusius visus 10.000 metų. Kyla klausimas: kada ši šiluma vėl bus sugrąžinta į atmosferą?

Tačiau šiuo metu, panašu, kad klimato kaita daro pertrauką. Mokslininkų atliktas kompiuterinis modeliavimas rodo, kad skaičiuojat nuo šio tūkstantmečio pradžios iki dabar ir laikydamasi paskutiniojo laikotarpio temperatūros kilimo tendencijų, atmosferos temperatūra turėjo būti pakilusi 0,25 laipsnio. Tačiau taip neįvyko ir šis neatsitikęs įvykis užminė mokslininkams mįslę, o skeptikai pradėjo garsiai skelbti, kad žmogaus veikla klimato atšilimui jokios įtakos neturi. Tai nėra tiesa, nes paskutinieji naujausi tyrimai atskleidė, jog, taip vadinamą, atmosferos šilumos augimo perteklių pasisavina vandenynai. Atlikta studija byloja, kad šios, iki dabar nepakankamai vertintos vandenynų savybės – kaupti atmosferos šilumą mechanizmo nesupratimas, ateičiai nieko gero nežada.

Kad vandenynai savyje yra sukaupę ir saugo didžiulius šilumos kiekius, nėra jokia paslaptis. Trijuose, nuo paviršiaus esančio, vandens gylio metruose šilumos susikaupę yra tiek pat, kiek ir visoje planetos atmosferoje. Tačiau vandenyje esantys šilumos kiekiai prietaisų pagalba matuojami dar tik keletas dešimtmečių. Jairo Rosentalio vadovaujama JAV Niu Džersio valstijoje esančio Rutgers universiteto mokslininkų komanda kompiuterinės moduliacijos metodu atkūrė, kaip paskutiniųjų 10.000 metų bėgyje keitėsi vandenynų vandens temperatūra. Tyrimo rezultatai parodė, kad vandenynų vykdoma atmosferos šilumos akumuliacija dabar yra stipriai išaugusi.

Hyalinea baltica. Nuotr.: wikipedia

Hyalinea baltica. Nuotr.: wikipedia

Šie mokslininkai mokslo tyrimo žurnale Science rašo, jog per paskutiniuosius 60 metų vandens sluoksnių vandenynuose temperatūra padidėjo 15 kartų daugiau, lyginant su jos augimu per prieš tai buvusį visą 10.000 metų laikotarpį. Ribos, skiriančios Ramiojo ir Indijos vandenynus, dugno grunte 2003 metais buvo padaryti gręžiniai, paimti mėginiai ir ištirtos juose gyvenusių foraminiferų ir jūrinių šukučių liekanos.

Mokslininkų dėmesį patraukė tarp 500 ir 1000 metrų gylio vandenyno dugne gyvenanti Hyalinea baltica. Atlikę šio moliusko kiaute susikaupusių magnio ir kalcio elementų analizes mokslininkai atkūrė vandens temperatūros vandenynuose kitimą per paskutiniuosius dešimtį tūkstančių metų.

„Klimato kaitos tai nesustabdys“

Savo tyrimo išvadas mokslininkai laiko ypač grėsmingomis, kadangi jos byloja apie tai, jog vandenynai žmogaus veiklos sukeltą šilumos emisiją akumuliavo žymiai sparčiau, nei kad buvo manyta iki šiol. Vadinasi ir į atmosferą išmetamos šiluminės taršos kiekiai, per paskutiniuosius šešiasdešimt metų, yra didesni, nei manyta. „Atrodo, kad būsime nepakankamai įvertinę vandenyno, kaip šilumos ir energijos akumuliatoriaus efektyvumą“ -, sako Rozentalis. „Mūsų išgyvenimui ši akumuliacija galėtų pridėti kažkiek laiko, tačiau kiek, aš nežinau“.

Tikra yra tik viena: „Vandenynų gebėjimas akumuliuoti atmosferos šilumos perteklių klimato kaitos nesustabdys“. Kažkada vandenynai vėl pradės mažinti iš atmosferos paimamus šilumos kiekius ir mus supantis oras vis labiau kais.

Panašiai mano ir Drew Schindler – šiluminius atmosferos tyrimus atliekantis mokslininkas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jis tvirtina, kad Rosentalio komandos gauti klimato kaitos tyrimo rezultatai yra arti tiesos – laikina pertrauka globalinio atšilimo procese yra tik atsitiktiniai šilumos apykaitos tarp atmosferos ir pasaulinio vandenyno pokyčiai. Niujorko Kolumbijos universitete skaitydamas paskaitą mokslininkas teigė, jog žemės paviršiaus temperatūra yra tik vienas iš klimato kaitos indikatorių. Norint išsiaiškinti tiesą, reikia žiūrėti į visą, žemės klimatinėje sistemoje sukauptą, energiją.

Mbe/pasauliolietuvis.com

pl-logo-mini