Konferencijoje miegantis vyras. Nuotr.: Corbis

Kiekvienais metais paskutinįjį kovo ir spalio sekmadienį sukame laikrodžio rodykles. Ar šis, elektros energijos taupymui skirtas eksperimentas neįtakoja paties žmogaus energijos praradimo? Dar ir kaip įtakoja, sako Vokietijos Groningeno universiteto profesorius Tomas Kantermanas. Mokslininkas yra įsitikinęs, kad toks mūsų biologinio laikrodžio priverstinis reguliavimas tampa daugelio pavojingų sveikatai ir net gyvybei susirgimų priežastimi.

Kodėl mes privalome skirti didelį dėmesį savo vidinio laikrodžio ritmui pasakojama žurnalisto Franko Joungo interviu su profesoriumi, kuris yra išspausdintas achim-achilles.de.

Savo biologinį laikrodį turi visi gyvi organizmai, pradedant grybais, augalais, gyvūnais ir užbaigiant žmogumi.

Biologinis žmogaus laikrodis yra įmontuotas smegenyse. Jį sudaro du, ryžio grūdo didumo branduoliai, kurių kiekviename yra apie 10.000 neuronų. Šis darinys randasi maždaug per du centimetrus už nosies pertvaros, kaktoje. Įtaisas reguliuoja beveik visus mūsų organizme vykstančius procesus. Žmogaus laikysena, metabolizmas, miego-nubudimo fazės, nuotaika – visa tai yra stipriai priklausoma nuo organizmo vidinio laikrodžio mechanizmo veikimo. Kai jo rodyklės sukimasis sutrinka, mūsų apsukos taip pat išsiderina.

„Gaila, tačiau dauguma žmonių gyvena nepaisydami savo vidinio laikrodžio“ -, sako profesorius. Mes esame atitrūkę nuo gamtos ir susikūrę tokį pasaulį, kad lindime tiktai jo viduje ir savo nosies su joje įmontuotu vidiniu laikrodžiu beveik nebeiškišame už to rato ribų. Tačiau savo darbotvarkę suderinti su vidiniu laikrodžiu yra būtina. Pasislepiame nuo natūralios saulės šviesos ir užsidegame dirbtinio apšvietimo lempas, kai šalta, įsijungiame šildymą, kai karšta – kondicionierius. Taip gabalėlis po gabalėlio ardome savąį, su savo natūralia aplinka susinchronizuotą ritmą, kadangi žmogus, kaip ir visi gyvūnai, yra sezoniškumo užtaisą turinti būtybė. Pažeidinėjat per amžius prie gamtos sezoniškumo prisitaikiusio organizmo veiklos ritmą, vystosi tokie susirgimai kaip šlakų ir riebalų organizme kaupimasis, depresija, širdies veiklos ir kraujotakos sutrikimai.

„Neperdedant galima sakyti, kad pamaininį darbą dirbantys žmonės dėl šios priežasties įsigyja visą, taip vadinamų, civilizacijos ligų puokštę: širdies-kraujotakos sutrikimus, diabetą, depresiją, insomniją (miego sutrikimus) ir netgi vėžinius susirgimus“ -, teigia profesorius Tomas Kantermanas.

Didelę žalą žmonių sveikatai gali padaryti ir pamainomis organizuojamas darbas. Žurnalisto paklaustas, ar, jo nuomone, iš viso reikėtų atsisakyti pamaininio darbo, profesorius atsako, kad taip, bent jau gamybos srityje, žiūrint iš grynai ekonominio aspekto. Pasak jo, pamaininį darbą reikėtų organizuoti tiktai policijai, gelbėjimo ir pagalbos tarnyboms, medikams. Ten turėtų dirbti tiktai tokie žmonės, kurių biologinis laikrodis atitinka to darbo specifiką. Kiekvieno žmogaus vidinis laikrodis sukasi , bet sukasi skirtingai. Vieni išlieka žvaliais iki trečios valandos nakties ir nubunda ateinančią dieną po pietų, kiti jau aštuntą valandą vakaro griūna į lovas. „Vidinio laikrodžio žmonių chronotipai yra tokie įvairūs ir nevienodi, kad viena lova, netrukdydami vienas kitam, gali naudotis didelis žmonių skaičius“ -, teigia profesorius.

Gyvūnai, sveikatos tausojimo atžvilgiu, yra protingesni, nei žmonės. Ši jorkšyrų kalytė gyvena pagal savo biologinio laikrodžio ritmą. Nuotr.: pasaliolietuvis.com

Gyvūnai, sveikatos tausojimo atžvilgiu, yra protingesni, nei žmonės. Ši jorkšyrų kalytė gyvena pagal savo biologinio laikrodžio ritmą. Nuotr.: pasaliolietuvis.com

Jeigu šiame technologijų pasaulyje didelę dalį darbų galima nuveikti iš savo „namų ofiso“, tai, kas liečia pamokas mokykloje, yra sudėtingiau. Jeigu ankstyvas pamokų laikas pradinukams yra tinkamas, tai paauglių ir jaunuolių vidinio laikrodžio rodyklė patį miegojimo vidurį rodo tuo metu, kai jiems prasideda pirmoji pamoka. Biologinis laikrodis kinta kartu su žmogaus amžiumi. Posakis, kad senatvėje suvaikėjama čia tinka ta prasme, kad senų žmonių biologinis laikrodis sukasi taip, kaip jis sukosi kai jie dar buvo vaikais.

JAV yra atlikti mokyklinių žinių įsisavinimo kokybės tyrimai, kurie atskleidė: jei vaikai sėdi pamokoje atvertomis akimis, žiūri į priekį ir…miega, jų vidinis laikrodis yra lėtesnis ir abitūros egzaminai išlaikomi žymiai prasčiau nei tų, kuriems atsikelti anksti nėra jokių problemų.

Profesorius Tomas Kantermanas siūlo atsisakyti taip vadinamo žiemos-vasaros laiko kaitaliojimo. „Pavasarį mes į priekį viena valanda pasukame laikrodį, o ne laiką“ -, sako jis. Su viena šviesos valanda ilgesne diena ne visi miegotojų tipai gali susitaikyti. Rezultate mes miegame mažiau ir išbalansuojamas mūsų vidinis laikrodis. Miego trūkumas skatina agresyvesnę elgseną, didina suirzimą, įvyksta daugiau nelaimingų eismo įvykių, netgi biržų prekybos rezultatai smarkiai krenta. Neišsimiegojus neįmanoma priimti gerų sprendimų.

Ar jums teko matyti, kad sveiki medžiai lapus mestų pavasarį, ar vasarą? Gatvė Pagėgiuose, spalio pabaiga. Nuotr.: pasauliolietuvis.com

Gamta savo biologinio laikrodžio griežtai laikosi. Ar jums teko matyti, kad sveiki medžiai lapus mestų pavasarį, ar vasarą? Gatvė Pagėgiuose, spalio pabaiga. Nuotr.: pasauliolietuvis.com

Kokio tipo vidinis laikrodis pas žmogų sukasi, atskleidžia jo gyvenimo būdas. Dauguma stengiasi įsigyti ir tam tinkančias atitinkamas profesijas. Jūs nesurasite pelėdų tarp bandelių kepėjų, kaip ir vyturių disko didžėjų tarpe. Jei savaitės bėgyje žmogui atsikelti yra reikalingas žadintuvas, miego trūkumo spaudimas kaupiasi ir ilgas savaitgalinis miegojimas, organizmui stengiantis atstatyti per savaitę susikaupusį miego trūkumą byloja, jog žmogus gyvena ne pagal savo biologinį laikrodį.

Miuncheno sveikatos universiteto atlikti tyrimai atskleidžia, kad žadintuvu kasdieną naudojasi 80% dirbančiųjų. Vadinasi, tai reiškia, kad aštuoniasdešimt procentų darbuotojų žadintuvo pagalba keliasi todėl, kad nepavėluotų į darbą. „Jei ir jūs esate tame tarpe, vadinasi ir jūsų darbo pobūdis yra nuolatiniame konflikte su jūsų organizmu“ -, teigia profesorius Kantermanas.

Paklaustas, ar mes turėtume mažiau paisyti techninio laikrodžio nustatomo ritmo, nesinaudoti dirbtiniu apšvietimu, o daugiau pasikliauti savo vidinio laikrodžio užduodamais ritmais, profesorius atsako, kad taip. „Mes junginėjame dirbtinį apšvietimą bet kada ir bet kur, vos tik užsigeidžiame. Ir tai yra problema. Taip elgdamiesi suardome savo biologinio laikrodžio nustatytą šviesos-tamsos periodo trukmę ir eiliškumą. Tačiau miegas yra gyvybiškai svarbus ir jo negalima taip paprastai perkėlinėti į kitą, nei organizmas yra nustatęs, laiką. Jei mūsų vidinis laikrodis bandomas perstatinėti,  susergame“ -, užbaigia profesorius Tomas Kantermanas.

pl-logo-mini