Aleksoto tiltas 1936 metai

Kaunas. Ižas Nemune ties Aleksoto, dabar Vytauto Didžiojo tiltu 1936 metais. Nuotr. S. Kolupailos.

Mokslas tarpukario Lietuvoje buvo labai gerbiamas. Lietuva pagal visas savo išgales skatino jo vystymą, rėmė mokslo populiarinimą visuomenės tarpe. Ne tik interneto, bet ir televizijos tuo metu nebuvo. Valstybė leido  nemažai įdomių mokslo populiarinimo žurnalų, mokslo tema būdavo rengiamos visuomenei radijo laidos.

Skaitytojams pateikiame garsaus tarpukario Lietuvos geografo profesoriaus Stepono Kolupailos straipsnį, išspausdintą 1936 metais tuo laiku leistame populiariame mokslinio pobūdžio žurnale “Kosmo”. Įdomumo dėlei nei ano meto rašyba, (pavyzdžiui: mėnesių numeraciją rasite dabar neįprastais romėniškais skaitmenimis )nei stilius, nei terminai pateikiami netaisyti. Straipsnis aktualus dar ir tuo , kad šiuo metu prie Lietuvos artėja žiema, todėl kauniečiams ir ne tik jiems bus įdomu stebėti Nemuno užšalimą ir pasidaryti išvadas, ar iš tiesų mus jau lanko visuotinis klimato atšilimas.

Prof. Steponas Kolupaila, Kaunas

Šių (1935 -36) metų žiema — nepaprasta. Kanadoje ir Sibire — baisūs šalčiai, Europoje — šilta. Sausio mėnesį lijo, kaip rudenį. Prasidėjo žiema normaliai: šalnos buvo lapkričio pradžioje, XI 21 Nemune pasirodė ižas, XI 24 iškrito pirmasis sniegas, kuris laikėsi 6 dienas. Žmonės sako, kad žiema sugrįžta tiek kartų, kiek dienų išsilaiko pirmasis sniegas.

Šiemet šis dėsnis pasitvirtino: sniego danga nutirpo bent 6 kartus! Šalčio bangos ėjo viena paskui kitą kas 3 savaites, bet tikros žiemos vis nebuvo. Ižas Nemune po kelių dienų išnykdavo ir garlaiviai su nežymiomis pertraukomis plaukiojo iš Kauno j Jurbarką iki vasario mėnesio pradžios. Kuršių marios užšalo jau lapkričio pabaigoje, taip pat ir Nemuno žiotys.

Sausio mėnesio pradžioje vanduo ties Rusne staiga pakilo ir praplėšė naujus pylimus, padarydamas nuostolių per 60000 litų. Žiemių Lietuvoje upės ir ežerai užšalo, daug prisnigo, o Suvalkija beveik nematė sniego. Šešupė ties Marijampole pirmą kartą užšalo tik II 10 ir seni žmonės neprisimena tokio vėlybo užšalimo.

Nemunas ties Kaunu ilgai nesiteikė užšalti. Praėjo visi terminai, visos vėlybiausių užšalimų datos, o Nemunas tekėjo sau laisvas, kartas nuo karto apskrito ižo „tortais” pasipuošęs lyg kokia Brazilijos upė Victoria regia lapais. Buvo galima laukti, kad Nemunas visai šią žiemą nebeužšals, nes dažnai jis išnešdavo ledus sausio ir net gruodžio mėnesiais ir daugiau nesustodavo.

Kaunas (14)

Aleksoto – Vytauto Didžiojo tiltas Kaune dabar. Nuotr.: pasauliolietuvis.com

Vasario 7 prasidėjo nauji šalčiai, sutirštėjo ižas ir vasario 12 iš ryto sustojo Neris ties senamiesčiu, keletą valandų dar paėjęs, Nemunas vakare, pagaliau, taipogi sustojo. Tuo būdu šių metų užšalimo datą laikome vasario 13, tikrai rekordinę, (domu šiąja proga peržvelgti senuosius užrašus ir palyginti užšalimo datas).

Nemuno observacijų medžiagos turime nemaža. „Kosmo“ 1930 m. jubiliejiniame tome daviau 120 metų ties Smalininkais observacijų duomenis (Nemuno užšalimai per 120 metų, 1811-1930). Dar anksčiau, 1922 metais pirmą kartą debiutavau „Kosmo” skiltyse savo straipsniu „Medžiaga Lietuvos klimatologijai” – ten daviau ir Nemuno ties Kaunu paleidimo ir užšalimo statistiką. Dabar galiu tą darbą pakartoti daug tobuliau.

Upių užšąlimo statistika rūpinasi hidrometrinės įstaigos, jų leidiniuose galima rasti reikalingos medžiagos. Nemuną liečiančius senesnius duomenis yra surinkę rusų klimatologai K. Veselovskis (iki 1855) ir M. Rykačevas (iki 1880). Taisyklingos observacijos pradėtos nuo 1877 metų, matavimai iki 1915 metų paskelbti Rusijos hidrometriniuose rinkiniuose ir pirmajame musų Hidrometrinio biuro leidiny „Nemuno ties Kaunu 1877 -1925 m. matavimai”. Naujos observacijos skelbiamos „Hidrometriniuose Metraščiuose”. 1920—1932 m. santrauka duota Ill-me Metraštyje. 1851 -57 m. duomenys paimti iš Kauno gubernijos aprašymo.

Iki 1850 metų neturime pilnų duomenų, vėliau pertraukų beveik nėra. 1858 ir 1859 m duomenys papildyti pagal Smalininkus, 1862 m pagal Jurbarką, 1916 – 1919 m. datos atstatytos, atsižvelgiant į vandens horizonto svyravimus ir kitų stočių duomenis. Visi kiti skaičiai – neabejotini.

Žemiau duodu visų turimų observacijų santrauką. Įsidėmėkime kad hidrologiniai metai skaitomi nuo XI 1 iki X 31; tuo būdu, pav., 1924 XI 15 užšalimas įrašytas 1925 m. eilutėn. Eilinis dienos skaičus imtas XI 1 d. pradedant. Tabelėje duotas pirmas užšalimas, jei jų buvo keletas, nurodytas skyrium paskutinis užšalimas.

Senesniųjų hidrologinių metų užšalimo datos:

1812 I 1 1816 I 3 1825 XI 26
1813XI 20 1817 XI 19 1836 XI 11
1814XII 28 1818 XI 15 1846 I 6
1815 12 1819 XII 27

1850 -1936 hidrologinių metų užšalimo datos eina tabelėje.

Nemuno ties Kaunu uzsalimo datos


Nemuno ties Kaunu užšalimo datos per 1851-1936 metų laikotarpį. Iš “Kosmo” žurnalo nuskanuota lentelė (tabelė)

(Straipsnyje tabelę – lentelę įdėjome nuotraukos pavidalu – PL red.) Iš tabelės matyti, kad vidutinė užšąlimo data yra XII 19, jei Nemunas užšąla keletą kartų, galutinio užšalimo vidutinė data bus X I 30. Ankstybiausias užšalimas pastebėtas 1920 metais (1919 XI 11). Nemunas pirmą kartą šiais metais užšalo (1936 II 13), iš pakartotinių užšalimų vėlybiausias registruotas 1901 III 25. Per 86 metus nepasitaikė tokios žiemos, kad Nemunas būtų visai neužšalęs. Galima spėti, kad ir anksčiau taip nebūdavo; štai kodėl aš tvirtinau, kad Nemunas dar užšals. nors pasibaigė visi terminai: iki šių metų vėlybiausias užšalimas įvyko 1899 II 7.

Labai įdomių išvadų duoda užšalimų datų palyginimas statistikos metodu Pusė visų užšalimų įvyksta tarp XII 3 ir XII 31. Medianinė užšalimo data XII 17, tiek pat kartų Nemunas užšalo anksčiau, kiek ir vėliau tos dienos. Atskiromis dekadomis Nemunas dažniausiai užšąla gruodžio pradžioje XII 1 iki XII 10, būtent, 20 kartų iš 86, arba 23%.

Nemuno užšalimo datose nesunku pastebėti periodišką eigą: kas 11 metų pasitaiko šiltesnės žiemos. Tas turi ryšio su Saulės dėmėmis, kurių maksimumas taip pat kartojasi kas 11 metų. Skaitydami nuo šios šiltos (pas mus) žiemos po 11 metų atgal, rasime ypatingai šiltą 1925 metų žiemą, kada Nemunas tebuvo sustojęs 6 dienoms, nuo XII 15 iki XII 20, ir vėliau nebeužšalo. 1914 metais Nemunas vėlai užšalo — I 4, žiema tetruko 1 mėnesį. 1903 metais užšalimas truko nuo XI 28 iki II 1, tie metai lyg nepatvirtino mūsų hipotezės. Užtat 1892 metai turėjo labai šiltą žiemą: Nemunas užšalo I 16. Ir 1881 metais Nemunas vėlai užšalo, tik I 11. Taip pat nešalta žiema buvo 1870 metais.

Vienuolikos metų periodas jaučiamas ir šaltomis žiemomis, ankstybesniais užšalimais arba vėlybesniais paleidimais. Toki metai buvo: 1931, 1920, 1909, 1898, 1887, 1876,. 1865.

Rusų geofizikas V. B. Šostakovičius, tyrinėjęs Nemuno režimo periodinius svyravimus, išskyrė jo užšalimuose „bangas” su 2,66, 5,41, 10,3 ir 29,8 metų periodais, tie skaičiai buvo taikyti Smalininkams,

Užšalimų santrauka duoda klimatologams naujos medžiagos klimato svyravimų periodams tirti.

Čia dar noriu pabrėžti vieną mažmožį. Kai sakoma: upė užšalo, sustojo— tai suprantama, kad upėje pasidarė ledo danga, paviršiumi nustojo plaukti ižas. Po ledu upės vanduo teka ir toliau visą žiemą (tik labai maži upeliai visai nusenka). Upė niekada (bent mūsų klimato sąlygomis) neužšala visa, iki dugno, vanduo joje nenustoja tekėjęs ir žiemą.

pl-logo-mini