Indonezijos atogražų miškai. Nuotr.: satwa.net

Indonezijos atogražų miškai. Nuotr.: satwa.net

Jonas Žališkevičius

Kiek gi planeta yra praradusi savojo žaliojo rūbo? Dvylika metų (2000 – 2012) dirbtinių žemės palydovų pagalba atlikinėję tyrimus, mokslininkai paskelbė duomenis. Sparčiausiai per minėtąjį laikotarpį nyko drėgnųjų, (metinis kritulių vidurkis sudaro 2000 ir daugiai milimetrų kritulių į kvadratinį metrą) atogrąžų miškų masyvai.

Miškai pasauliui turi milžinišką reikšmę. Absorbuodami iš atmosferos anglies dvideginį šie milžiniški anglies sandėliai užtikrina klimato gyvybingumą, gyvūnų bei augalijos įvairovę. Miškų dėka žmonės apsirūpina taip reikalingomis žaliavomis, visų pirma malkomis kurui.

Jau ilgas laikas, kai su šiuo žemės vertingu turtu elgiamasi labai netaupiai. Tenkinant poreikius, miškų masyvai pasaulyje yra sparčiai kertami, mediena deginama. Nors medžiai ir atsodinėjami, tačiau tik tam, kad vėl kuo greičiau juos būtų galima kirsti. Ar tai būtų galima įvardinti tik kaip neracionalų miškų eksplotavimą? Toli gražu – ne. Žvelgiant globaliai, žemė kiekvienais metais atsisveikina su miškų plotais ir šios netektys yra didžiulės.

Nuo šio tūkstantmečio pradžios planeta nuskurdo. 1,5 milijono kvadratinių kilometrų – tokiu tai plotu pasaulyje sumažėjo miškų. Apie šią problemą moksliniame žurnale Sience rašo geografo Matėjaus Hanseno vadovaujama mokslininkų komanda iš JAV Merilendo universiteto. Miškų netekčių planetoje mąsto iki šių mokslininkų dar niekas nebuvo taip tiksliai suskaičiavęs.

Hansenas teigia, kad medienos prieaugio sumažėjimas kenkia visai ekosistemai. Pavzdžių toli ieškoti nereikia. Augalų šaknys, samanos, krūmai iš vandens išfiltruoja nuodingąsias medžiagas ir jį jau švarų atiduoda dirvožemiui. Augalai taip pat iš atmosferos paima anglies dvideginį ir tokiu būdu užtikrina klimato stabilumą. Medžiai yra irgi labai svarbus visos augalijos įvairovės gamtoje išsaugojimo veiksnys. Dėl šių priežasčių mūsų planetos miškų apsauga turėtų tapti svarbiausiu prioritetu. Šiam darbui būtina turėti reikalingus duomenis bei informaciją, kuriuos interaktyvaus pasaulio žemėlapio forma pateikia Hansenas ir jo kolegos.

Didžiausius nuostolius planetoje patiria tropikų miškai

„Tai yra pirmas toks žemėlapis, kuris atspindi planetos miškingumo kaitą tiek globaliu, tiek ir lokaliu pavidalais“, – sako Hansenas. Tik keletas kompiuterinės pelės paspaudimų ir jūs jau galite matyti paveikslą kaip praėjusių dešimtmečių bėgyje dėl iškirtimų, gaisrų, medžių ligų, ar audrų mažėjo Brazilijos, Indonezijos, taip pat ir Lietuvos miškų masyvų plotai. Taip pat galima pamatyti ir įvertinti naujai įveistų miškų geografiją bei jų plotus.

Visa tai tapo įmanoma aukščiausios kokybės palydovines nuotraukas sujungus su Google Earth Engine skaičiuoklės našumais. Ką mokslininkų komanda padarė per keletą dienų, vien paprastu kompiuteriu būtų reikėję dirbti penkiolika metų.

Raudona spalva žymi plotus, kuriuose per 2000-2012 išnyko miškai. indonezija, Sumatra. Riau provincija. Hansen, Potapov, Moore, Hancher et al., 2013

Raudona spalva žymi plotus, kuriuose per 2000-2012 išnyko miškai. indonezija, Sumatra. Riau provincija. Hansen, Potapov, Moore, Hancher et al., 2013

Jei apdorojant dvylikos metų stebėjimo rezultatus įvairiose žemės klimatinėse juostose miškingumo kaita buvo įvairi – miškų plotai tai augo, tai mažėjo, tai tropikų klimatinėje zonoje miškingumo virsmas vyko viena kryptimi – mažėjimo link. Vidutiniškai neigiamas miškingumo balansas tropikuose per metus siekė 2101 kvadratinių kilometrų miškų. Tokiai tendencijai pabaigos kol kas nesimato. Miškų naikinimo prizinės pakylos aukščiausiąją vietą užima Indonezija. Dirbamos žemės ir medienos poreikis pasaulyje niekur kitur nėra taip augantis, kaip šioje pietryčių Azijos valstybėje.
Tropiniai miškai čia pirmiausiai kertami dėl to, jog norima paruošti žemės plotus kultūrinių palmių plantacijų įveisimui. Nors 2011 metais Indonezijoje tropinių miškų kirtimui yra paskelbtas moratoriumas, pagal kurį medžius kirsti faktiškai yra uždrausta 64 milijonuose hektarų šalies teritorijos, taip pat 24,5 milijonų hektarų Indonezijos pelkėtų vietovių, mažai kas keičiasi. Veiksmingai miškų apsaugai Indonezijoje trukdo įsivešėjusi korupcija, nelegali prekyba mediena ir kiekvienais metais dėl sausrų pasikartojantys miškų gaisrai.

Yra ir gera žinia: žemėlapis rodo, jog esant palankioms sąlygoms miškai vėl gali ataugti. Hanseno analizė atskleidžia, kad toks teigiamas miškingumo didėjimo pavyzdys yra Brazilijoje, kurios vyriausybė deda realias pastangas užtverti kelią besaikiam miškų kirtimui.

Miškų Lietuvoje kirtimai ir atsodinimai. 2000-2012m. Nuotr.: pasauliolietuvis.com

Miškų Lietuvoje kirtimai ir atsodinimai. 2000-2012m.

Niekur kitur kai Brazilijoje nepavyko taip stipriai sumažinti miškų plotų mažėjimo. Vietoj prieš dešimtį metų kasmet iškertamų 40000 kvadratinių kilometrų miškų, Brazilija dabar kerta jau tik 20000 kvadratinių kilometrų miškų per metus.

Kiekvienais metais JAV Jeilio universitetas skelbia Aplinkos gerovės indeksą (EPI – Environmental Performance Index), kuris sudaromas išanalizavus 132 pasaulio valstybių aplinkosaugą. Vienas šio indekso rodiklių – miškų išsaugojimas.

Lietuvai pagal šį rodiklį pripažinta pirmoji vieta. Mūsų kaimynės Latvija ir Baltarusija liko 32-oje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje vietose. Gerokai

žemiau negu Lietuva yra Suomija – 53 vietoje. O Švedijai, kurios miškų sistema jau dvejus metus liaupsinama, pasaulio ekspertai skyrė tik 64 vietą.

JAV mokslininkai vertino miškų išsaugojimą pagal tris kriterijus: medynų tūrio pokyčius 1995-2010, miško kirtimą 2000-2010 ir miškingumą 2000-2010 metais.

1 2 Per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvos miškingumas išaugo nuo 30,9 iki 33,2 procento.

 

pl-logo-mini