Po 800 metrų storio ledo sluoksniu tyvuliuoja ežerai. Nuotr.rtbf.be

Po 800 metrų storio ledo sluoksniu tyvuliuoja ežerai. Nuotr.rtbf.be

Geotyrinėtojams Grenlandijoje pagaliau pavyko įrodyti tai, apie ką anksčiau buvo spėliojama. Giliai po ledynais glūdi kilometrinio didumo ežerai. Ir, panašu, jog jie nėra apriboti krantais, gyvena nuolatinio judėjimo būsenoje.

Maždaug aštuonių šimtų metrų gylyje po Grenlandijos ledynais britų mokslininkai aptiko du didelius ežerus. Vienok jau ir anksčiau buvo įtariama, kad giliai po ledu ten galėtų telkšoti vanduo, tačiau iki dabar to įrodyti niekaip nepavykdavo.

Pasitelkus iš oro sklindančius elektromagnetinius impulsus, vandens paieškas apvainikavo sėkmė. Britanijos Kembridžo, Teksaso ir Bristolio universitetų mokslininkų komanda radaro pagalba ištyrinėjo didžiulius pietrytinės Grenlandijos paviršiaus plotus. Į gilumą buvo nukreipti aukšto svyravimų dažnio impulsai.

Sekant radaro skleidžiamų bangų greitį bei refleksiją ir šiuos parametrus išmatavus, galima įrodyti duomenų apie dirvos struktūros pokyčius tikrumą. Iš tiesų, mokslininkai aptiko dvi dideles skysto vandens sankaupas, kurių paviršiaus ploto didumas siekė nuo aštuonių iki dešimties kvadratinių kilometrų. Paieškų rezultatai skelbiami specializuotame leidinyje “Geophysical Research Letters”.

Grenlandijos ežerai yra atvira sistema

Ežerai gali padėti suprasti, kaip ateityje galėtų keistis Grenlandijos ledynai. „Po ledo sluoksniu esantis vanduo jų judėjimui daro labai didelę įtaką“, – aiškina vedantysis studijos autorius Stevenas Palmeris. Kai po paviršiniu sluoksniu esantys ežerai pažįstami geriau, galima, pavyzdžiui, žymiai tiksliau numatyti, kaip ledo masės reaguos į klimato atšilimą.

Šviežiai atrastieji vandens telkiniai turi vieną savybę, kuri juos skiria nuo visų, iki šiol žinomų po ledu esančių ežerų: Jie teka, savo paviršiumi liečiasi prie ledynų apačios ir nuolatos pasipildo jų tirpsmo vandeniu. Priešingai Antarktidos ežerams. Keturi šimtai žinomų Antarkties ežerų yra gerai izoliuoti ir apgaubti storu ledo sluoksniu.

Matavimus radaru mokslininkai ir toliau nori tęsti. Jie tikisi po ledo sluoksniu surasti dar daugiau ežerų. Tai yra svarbus, pasaulinio vandenyno paviršiaus lygio aukštį įtakojantis elementas. Remiantis apytiksliais skaičiavimais, Grenlandijos ledynų tirpsmas iki 2100 metų turėtų pakelti pasaulinį vandenynų vandens lygį aštuoniolika centimetrų.

Tirpsta Grenlandijos ledynai

pl-logo-mini