Iš atliekų lietuviai pasigamina ir baldus, ir namus

Lempa is Tetra Pak pakuočių Europos Aplinkos agentūros duomenimis, sąvartynuose nugula 37 proc. visų Europos Sąjungoje sugeneruotų komunalinių atliekų. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 79 proc. Kol įvairios institucijos svarsto, kokių veiksmų imtis, kad ekonomika taptų tvaresnė, kūrybiški žmonės su atliekų problema ir besaikiu vartojimu kovoja savaip. Taip atgyvenusi šachmatų lenta tampa laikrodžiu, padangos – nenuspėjamus lietuviškus orus atlaikančiu krėslu, o seni laikraščiai – moderniais šviestuvais. Namas iš statybinių atliekų Menininkas Robertas Bartašius, savo rankomis netoli Vilniaus pasistatęs namą, teigia kad labai geras šaltinis namui reikalingoms medžiagoms rankiotis buvo statybinių medžiagų sąvartynas netoli Vilniaus. „O ir šiaip, važiuoji, konteinerius apžiūri, pamatai kokį geležies gabalą besimėtantį – pasikeli ir pasiimi, kitas net nepastebėjęs praeitų“, – pasakoja menininkas. Pasak jo, visi yra menininkai, statybininkai, projektuotojai. „Net vaikas galėtų pasistatyti namą, nieko čia sunkaus nėra, o ir užtrunka ne ką ilgiau negu išsimokėti paskolą bankui už nuosavą būstą“, – įsitikinęs R. Bartašius savo patirtį aprašantis tinklaraštyje „Kitokia statyba“. ...

2014-03-17 14:25:56

Lietuviai kviečiami dalyvauti tarptautiniame „žaliojo“ dizaino konkurse

Kauno kalėdinė eglutė – puiki atliekų panaudojimo idėja. Pagaminta iš plastikų. Lietuvoje startuoja „žaliojo“ dizaino konkursas, kuriame jėgas išmėginti galės tiek profesionalūs kūrėjai, tiek mėgėjai. Konkurse dalyvauti kviečiami menininkai, dizaineriai, studentai ir visi kūrybinio įkvėpimo pagauti žmonės, kuriems nesvetimas rūpestis aplinka. Geriausi trijų autorių darbai bus eksponuojami Briuselyje „Žaliosios savaitės“ metu birželį. Ten lietuviai varžysis su Italijos, Prancūzijos ir Bulgarijos kūrėjais. Konkurso Lietuvoje nugalėtojai taip pat pasidalins bendrovės „Tetra Pak“ įsteigtus 1000 eurų vertės prizus. Esminis „žaliojo“ dizaino konkurso principas – objektai turi būti pagaminti iš atliekų ar nereikalingų daiktų, medžiagų. Konkurso dalyviai gali teikti įvairiausius kūrinius: interjero dekoro detales, žaislus, meno kūrinius, drabužius, aksesuarus, muzikos instrumentus. Šis dizaino konkursas yra Europos Komisijos inicijuotos aplinkosauginės kampanijos „Būkime sąmoningesni“ www.generationawake.eu/lt dalis. Po žaismingu kampanijos fasadu slypi rimta informacija: atliekose dažnai yra vertingų medžiagų, kurias galima grąžinti į ekonomiką. „Būkime sąmoningi“ kampaniją remianti atlikėja Jurga Šeduikytė mano, kad teigiamų pokyčių įgyvendinimui svarbu skatinti žmonių sąmoningumą: „Kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už aplinką, kurioje gyvename, ir kiekvienas turėtume tapti tuo pokyčiu, kurį norime matyti“, – įsitikinusi J. Šeduikytė. ...

2014-02-12 18:56:09

200 metų balansas: mokslininkai sureitingavo labiausiai klimato kaitai nusidėjusias valstybes

Dūmai į orą ir ant miesto iš Kauno klinikų kamino. Kas kaltas dėl klimato kaitos? Naujausi reitingų sąrašai atskleidžia, kaip stipriai per paskutiniuosius du šimtus metų prie pasaulinio klimato kaitos prisidėjo atskiros šalys. Atsakomybė už 60% planetos klimato kaitą tenka septynetui šalių. Balansas atrodo paprastai: Nuo XIX amžiaus vidurio prie dirvos paviršiaus esančio oro sluoksnio temperatūra pasaulyje vidutiniškai išaugo 0,8 laipsnio pagal celsijų. Pasak mokslininkų, už oro temperatūros augimą visų pirma atsakingais tampa namų ūkiai, kurių šildymui panaudotos sudegintos žaliavos išmetamųjų dujų pavidale pateko į atmosferą. Mokslininkai prabilo apie „istorinę skolą“. Kiek prie jos išauginimo yra prisidėję paskiros šalys? Naujausi skaičiavimai rodo, kas ir kokia dalimi galėjo prisidėti prie planetos klimato atšilimo. Kanados Konkordijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Damon Matthews išmatavo visose pasaulio šalyse per paskutinius du šimtus metų į atmosferą išmestų dujų kiekius bei floros vegetacijos periodų trukmės pokyčius. Remdamiesi šių tyrimų duomenimis, mokslininkai apskaičiavo kiek kurios šalys įtakojo klimato kitimą. ...

2014-01-18 14:30:36

Jurgita Gustaitienė: "Smurtas prieš silpnesniuosius - neabejotinas socialinės brandos stygius"

Skaitymo pamokėlės. Jurgita Gustaitienė su savo globotiniu. Jonas Žališkevičius Vežimėlį meistraujantį sūnų tėvas klausia – ką gi jis su juo darysiąs? Sūnus atsako, kad tie ratukai, ant kurių tėvas miškan išvežė senelį jau yra sudūliję ir, kai ateis laikas pačiam vežti į mišką tėvą, jisai neturėsiąs su kuo. Nežinau, ar dabartinėse ugdymo įstaigose vaikams ši lietuvių pasaka yra sekama, tačiau istoriją apie seną tėvą į mišką išvežusį sūnų žino daugelis viduriniosios ir šiek tiek vyresnės kartos atstovų. Šiais laikais, grybaujant miške, ten pamestų ir po egle sėdinčių senolių matyti neteko. Iš namų išvarytų ir miestų gatvėse beklaidžiojančių taip pat nėra – jei jau taip ir atsitinka, valstybė dar kažkaip sugeba juos priglausti vienokios, ar kitokios paskirties senelių namuose. ...

2014-01-07 23:09:08

Beragiai škotai Kaišiadoryse ir šiaudų karštis

Angusai yra mėsinių galvijų veislė, XIX amžiaus pradžioje išvesta Škotijoje. dalkenhof.de Rimvydas Sujeta Kol Lietuvos seimai ir seimūnai, vyriausybės, politikai, ekspertai, „žalieji“, „mėlynieji“, „raudonieji“ ir kitokių spalvų bei atspalvių kalbėtojai šnekomis pigina energetinių išteklių kainas, porina sapnų vertės vizijas apie sąlygų, tų išteklių sunaudojimo kiekiams sumažinti kūrimą (turiu omeny mistinę daugiabučių renovacijos programą), per 23 metus tesugebėdami užsidaryti Ignalinos atminę elektrinę ir nepajėgdami nutiesti poros elektros laidų į Švediją bei dar vienos poros – į Lenkiją, tačiau su skambučiais išsivydami skalūninių dujų žvalgytojus „plečia“ alternatyvių energijos šaltinių asortimentą, protingi žemdirbiai patys sukasi iš padėties ir savomis jėgomis atranda ir įgyvendina pigios, ekologiškos energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos būdus. Žemės ūkio ministerija pristato Kaišiadorių rajone Kalniškių kaime 2010 m. įsikūrusią UAB „Agrolinija“. Bendrovė užsiima ekstensyviąja veisline mėsine galvijininkyste – augina 400 Angus ir Simental veislių galvijų. Pasak bendrovės vadovo, veterinarijos gydytojo licenciją turinčio Ronaldas Bilskio, Angus ypač populiarūs pasaulyje dėl aukštos kokybės mėsos. ...

2013-12-05 13:59:09

Angusai yra mėsinių galvijų veislė, XIX amžiaus pradžioje išvesta Škotijoje.

Polediniai Grenlandijos ežerai

Po 800 metrų storio ledo sluoksniu tyvuliuoja ežerai. Nuotr.rtbf.be Geotyrinėtojams Grenlandijoje pagaliau pavyko įrodyti tai, apie ką anksčiau buvo spėliojama. Giliai po ledynais glūdi kilometrinio didumo ežerai. Ir, panašu, jog jie nėra apriboti krantais, gyvena nuolatinio judėjimo būsenoje. Maždaug aštuonių šimtų metrų gylyje po Grenlandijos ledynais britų mokslininkai aptiko du didelius ežerus. Vienok jau ir anksčiau buvo įtariama, kad giliai po ledu ten galėtų telkšoti vanduo, tačiau iki dabar to įrodyti niekaip nepavykdavo. Pasitelkus iš oro sklindančius elektromagnetinius impulsus, vandens paieškas apvainikavo sėkmė. Britanijos Kembridžo, Teksaso ir Bristolio universitetų mokslininkų komanda radaro pagalba ištyrinėjo didžiulius pietrytinės Grenlandijos paviršiaus plotus. Į gilumą buvo nukreipti aukšto svyravimų dažnio impulsai. ...

2013-12-03 23:18:29

Po 800 metrų storio ledo sluoksniu tyvuliuoja ežerai. Nuotr.rtbf.be

Europos vos neišnykę gyvūnai

Iš viso Europoje šiuo metu gyvena 142000 – 148000 rudųjų lokių, iš kurių du trečdaliai bazuojasi Rusijoje. Nuotr. akademik.ru Jonas Žališkevičius Vokietijos aplinkosaugininkai paskelbė sąrašą laukinių gyvūnų, kuriems, anot tyrinėtojų, labiausiai gresia išnykimas. Prie tokių vokiečiai priskyrė rudąjį lokį, stumbrą, bebrą, pelėdą ir jūrinį erelį. Europa yra pakankamai didelis žemynas, iš vakarinės pusės ją skalauja Atlanto vandenynas ties Portugalija, o rytinę ribą nuo Azijos atskiria Uralo kalnai. Pietinė riba prasideda Viduržemio jūroje Italijos ir Graikijos teritoriniuose vandenyse esančiomis salomis ir kyla į viršų iki pat Arkties. Minėtų gyvūnų populiacijos kitimo tendencijos, panašu, kad labiau tinka Vakarų Europai, tačiau, kai kurias paraleles galima išvesti ir vidurio – rytinėje senojo žemyno dalyje, tame tarpe Lietuvoje gyvenantiems šio sąrašo giminaičiams. Rudasis lokys Rudasis lokys gerai žinomas „Bruno“ vardu Vokietijoje, Bavarijoje pastebėtas 2006 metais, pirmą kartą po 171 metų pertraukos. ...

2013-11-26 23:31:53

Iš viso Europoje šiuo metu gyvena 142000 – 148000 rudųjų lokių, iš kurių du trečdaliai bazuojasi Rusijoje. Nuotr. akademik.ru

Pasaulis aukštyn kojomis

Dėl pagal poreikį iš kojyčių plaukelių išsiskiriančių klijų, vabzdžiai geba vaikščioti žemyn galva. Nuotr. shutterstock Jonas Žališkevičius Vaikščioti aukštyn kojomis lubomis vabzdžiai sugeba, o žmogui tai yra kol kas neįmanoma. Nebent, filmuojant kokių nors klijų reklamos vaizdo klipą prie lubų priklijuojami batai ir į juos įspraudžiamas herojus. Žinoma, jei žmogaus raumenų jėga būtų didesnė už batą laikančių ir žmogaus kūno sunkio jėgą atlaikančių klijų lipnumą, tuomet, nuo lubų atkėlus vieną koją būtų galima kaboti ir toliau ir dairytis, kur pastarąją pastačius, atkabint ir kelti kitą pirmajam per visą žmonijos istoriją tokiam žingsniui. Svajonės svajonėmis, tačiau, atrodo, kad Vokietijos mokslininkai bus užčiuopę tokių klijų gamybos inicijavimo šaltinį. Kokie vabzdžių kūnuose vykstantys cheminiai procesai pagamina šias stebuklingas medžiagas atskleidžia Vokietijos Kylio Christiano Albrechto universiteto mokslininkai ir apie tai rašo savo profesiniame leidinyje „Nature Communications“. ...

2013-11-26 17:25:05

Dėl pagal poreikį iš kojyčių plaukelių išsiskiriančių klijų, vabzdžiai geba vaikščioti žemyn galva. Nuotr. shutterstock

Pasaulio miškai sumažėjo 1,5 milijono kvadratinių kilometrų

Indonezijos atogražų miškai. Nuotr.: satwa.net Jonas Žališkevičius Kiek gi planeta yra praradusi savojo žaliojo rūbo? Dvylika metų (2000 – 2012) dirbtinių žemės palydovų pagalba atlikinėję tyrimus, mokslininkai paskelbė duomenis. Sparčiausiai per minėtąjį laikotarpį nyko drėgnųjų, (metinis kritulių vidurkis sudaro 2000 ir daugiai milimetrų kritulių į kvadratinį metrą) atogrąžų miškų masyvai. Miškai pasauliui turi milžinišką reikšmę. Absorbuodami iš atmosferos anglies dvideginį šie milžiniški anglies sandėliai užtikrina klimato gyvybingumą, gyvūnų bei augalijos įvairovę. Miškų dėka žmonės apsirūpina taip reikalingomis žaliavomis, visų pirma malkomis kurui. Jau ilgas laikas, kai su šiuo žemės vertingu turtu elgiamasi labai netaupiai. Tenkinant poreikius, miškų masyvai pasaulyje yra sparčiai kertami, mediena deginama. Nors medžiai ir atsodinėjami, tačiau tik tam, kad vėl kuo greičiau juos būtų galima kirsti. Ar tai būtų galima įvardinti tik kaip neracionalų miškų eksplotavimą? Toli gražu – ne. Žvelgiant globaliai, žemė kiekvienais metais atsisveikina su miškų plotais ir šios netektys yra didžiulės. ...

2013-11-19 21:53:30

Indonezijos atogražų miškai. Nuotr.: satwa.net

Klimato kaita: Filipinų viesulo pamokos

Filipinus siaubia taifūnas. Nuotr.: Reuters. Varšuvoje vykstančioje pasaulinėje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje ši lapkričio 11 – oji,  pirmadienis buvo audringa. Konferencijos dalyviai negalėjo paslėpti savo emocijų. „Sustabdykime beprotybę“,- pilnomis ašarų akimis sakė Filipinų atstovas. Jo kalbos fone buvo demonstruojamos skaidrės, įamžinę praeitos savaitės pabaigoje Filipinus nusiaubusio uragano aukų vaizdinius. Pasaulis turi pagaliau atsikvošėti ir imtis visų priemonių, kad būtų sumažintas į atmosferą išmetamų taršalų kiekis, kurio pasiekoje vyksta žemės klimato atšilimas, sukeldamas tokius reiškinius, kurių pasekmes ką tik turėjo pergyventi Filipinų žmonės. „Mes vis dar atsisakome sau pripažinti, jog gyvename klaidingai – taip, kad dėl tokio mūsų elgesio turime patys nuolat slapstytis nuo uraganų, slėpti savo šeimas, pergyventi sugriovimus bei skurdą ir laidoti žuvusiuosius“, – konferencijoje kalbėjo Filipinų atstovas. Pasaulinės aplinkos aplinkos organizacijos tam pritarė: „Taifūnas ir jo padariniai rodo tokių kaip ši, Varšuvos, konferencijų perspektyvą“, – sakė Greenpeace atstovas. „Šalių vyriausybėms bei energiją, deginant anglį išgaunančioms įmonėms Filipinų tragedija turėtų būti tarsi šauktukas, kuris atkreiptų dėmesį į vis dažniau atsikartojančius ūkinės veiklos sukeltus katastrofinius padarinius planetai ir jos gyventojams“, – teigė aplinkosaugininkai. ...

2013-11-12 18:31:00

Filipinus siaubia taifūnas

Pigios šilumos fabrikas namams – gruntinis šilumos mainininkas

Lietuva randasi 55 laipsniai šiaurės platumos. Prieš 10000 metų nuo šiltų Indijos Himalajų priekalnių prie Baltijos jūros persikraustę mūsų protėviai nepagalvojo, kad šis tautos geografinis virsmas jos palikuoniams sukels gana rimtų nepatogumų, kurie, didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir vystantis technologijoms, XXI amžiuje taps nemenka problema. Sparčiai augantis vartojimas, ypač šiauriniame žemės pusrutulyje, užprogramuoja ir didelį energijos poreikį. Nors mūsų miškus ir pievas nuo virtimo į taigą bei tundrą saugo per Atlanto vandenyną pro vakarinius Europos krantus iš pietų į šiaurę tekanti šiltoji Golfo srovė ( tokioje pačioje kaip Lietuva, 55 laipsnių šiaurės platumoje esančios Jungtinių Valstijų Aliaskos, Rusijos Kamčatkos pusiasalio vietovės yra jau atšiauraus klimato zonos) Lietuva su šia problema susiduria vis labiau. Kova dėl gamtos išteklių įgauna vis didesnę reikšmę mūsų kasdienybei. Apie tai akivaizdžiai liudija ir stiprūs trukdymai mūsų valstybės pastangoms įdiegti alternatyvą rusiškų dujų vamzdžiui ar elektros laidui, todėl darosi ypač svarbu ne tik apsirūpinti tradicinės energijos tiekimo alternatyvomis iš kitų šalių, bet ir pasižiūrėti, ką turime čia, Lietuvoje po savo kojomis tuo labiau, jog tradicinės energetikos žaliavos, tokios kaip nafta ir dujos nuolat brangsta ir, atrodo, jog tokia tendencija ir toliau išliks. Todėl buityje tampa ypač aktualu paieškoti alternatyvų ir tokiu būdu kuo labiau sumažinti iš šių iškasenų gaminamos energijos poreikį. ...

2013-11-03 14:40:35

Lietuva randasi 55 laipsniai šiaurės platumos.

Klimato kaita: vandenynai šilumą pradėjo kaupti daug sparčiau

Vandenynai akumuliuoja atmosferos šilumą. Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje esanti Tarawa sala. Nuotr.: Reuters Šilumos kaupimas pasaulio jūrose yra smarkiai išaugęs. Pasak naujausių tyrimų, per paskutiniuosius 60 metų vandenynai šilumos savyje sukaupė daugiau nei per prieš tai buvusius visus 10.000 metų. Kyla klausimas: kada ši šiluma vėl bus sugrąžinta į atmosferą? Tačiau šiuo metu, panašu, kad klimato kaita daro pertrauką. Mokslininkų atliktas kompiuterinis modeliavimas rodo, kad skaičiuojat nuo šio tūkstantmečio pradžios iki dabar ir laikydamasi paskutiniojo laikotarpio temperatūros kilimo tendencijų, atmosferos temperatūra turėjo būti pakilusi 0,25 laipsnio. Tačiau taip neįvyko ir šis neatsitikęs įvykis užminė mokslininkams mįslę, o skeptikai pradėjo garsiai skelbti, kad žmogaus veikla klimato atšilimui jokios įtakos neturi. Tai nėra tiesa, nes paskutinieji naujausi tyrimai atskleidė, jog, taip vadinamą, atmosferos šilumos augimo perteklių pasisavina vandenynai. Atlikta studija byloja, kad šios, iki dabar nepakankamai vertintos vandenynų savybės – kaupti atmosferos šilumą mechanizmo nesupratimas, ateičiai nieko gero nežada. ...

2013-11-03 08:47:00

je dalyje esanti Tarawa sala.