Įminta kurmių kvėpavimo po žeme mįslė

Tirdami tam tikrą kurmių rūšį, zoologai išsiaiškino, kad jų organizmas gamina kitokį kraują, padedantį gyvūnams ilgai išbūti be deguonies po žeme išraustuose urvuose, pranešė „Daily Mail“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Rytų Amerikos kurmių (Scalopus aquaticus) raudonieji kraujo kūneliai leidžia jiems pakartotinai kvėpuoti jau iškvėptu oru. Mokslininkai nustatė, kad raudonieji kraujo kūneliai yra genetiškai prisitaikę prie didelės anglies dvideginio koncentracijos. Raudonųjų kraujo kūnelių ląstelėse esantis baltymas hemoglobinas transportuoja kraujyje deguonį ir kartu gabena į plaučius anglies dvideginį. Rytų Amerikos kurmių kraujyje gali būti didesnė nei įprasta anglies dioksido koncentracija, todėl šie gyvūnai gali išgyventi požeminėse ertmėse, kuriose yra didelis kiekis šių dujų, teigiama pranešime. Pasak Manitobos universiteto (Kanada) daktaro Kevino Campbello, kurmiai paprastai gyvena aplinkoje, kurioje yra mažai deguonies ir daug anglies dvideginio. Rausimasis po žeme verčia šiuos gyvūnus pakartotinai kvėpuoti savo iškvėptu oru. ...

2013-10-14 15:07:34

Dinozaurai buvo aukštesni nei manyta

Triceratopso skulptūra. Nuotr. “daleconnelly” Kai kurie dinozaurai buvo bent 10 proc. aukštesni nei manyta iki šiol, tvirtina JAV paleontologai, nustatę, kad šių gyvūnų sąnariuose buvo daug kremzlių. Dinozaurų sąnarius dengė stori kremzlių sluoksniai, tad dėl to jie galėjo būti daugiau kaip 30 centimetrų aukštesni, teigia Misūrio ir Ohajo universitetų mokslininkai. Anot jų, tai galėjo daryti įtaką jų stovėsenai ir judėjimui, praneša naujienų agentūra AFP. „Ištyrę šiuolaikinių dinozaurų giminaičių galūnes nustatėme, kad dinozaurai buvo žymiai aukštesni nei rodo pirminiai skaičiavimai“, – teigia tyrimo autorė, Misūrio universiteto Medicinos mokyklos anatomijos profesorė Casey Holliday. Anot jos, daugumai dinozaurų ilgųjų kaulų, tokiems kaip šlaunikaulis ar blauzdikaulis, trūksta sąnarių, jų galai apvalūs ir grublėto paviršiaus. „Tai rodo, kad šias struktūras sudarė labai storos kremzlės, dėl kurių tam tikri dinozaurai buvo aukštesni“, – aiškino C. Holliday. Žinduolių kaulų galuose yra maži išsikišimai, kurie padeda ties sąnariu jiems susijungti su kitais kaulais. Tuomet kaulus jungia labai plonas kremzlių sluoksnis. Dinozaurų kaulai, kurių viršūnės tikėtina, buvo apaugusios stambiomis kremzlėmis. ...

2013-10-14 15:04:58

Banginis apiplaukė ketvirtį pasaulio

Į rekordinę kelionę leidusis kuprotojo banginio patelė apiplaukė ketvirtį Žemės rutulio ir nukeliavo mažiausiai 10 tūkst. kilometrų. Šis atvejis, aprašytas leidinyje „Royal Society journal Biology Letters“, yra ilgiausias dokumentuotas žinduolio žygis. Patelės įveiktas atstumas yra dvigubai ilgesnis nei tas, kurį įprastai kiekvieną sezoną nukeliauja į naujas veisimosi vietas migruojantys banginiai. Mokslininkai teigia, kad toks neįprastas elgesys rodo, kokie „lankstūs“ yra šie gyvūnai. Banginio patelė buvo pastebėta ir nufotografuota du kartus – pirmąjį kartą įprastose veisimosi vietose Brazilijoje, antrąjį – netoli Madagaskaro pakrantės. Mažiausias šias dvi vietas skiriantis atstumas siekia 9,8 tūkst. kilometrų. Tyrėjų komandai vadovaujantis Peteris Stevickas iš Atlanto koledžo Meine, JAV, teigia, kad banginis tokį atstumą įveikė per dvi keliones. „Jei man tektų spėti, sakyčiau, kad šis gyvūnas, kaip įprasta, migravo į Pietų ašigalį maitintis, o iš ten patraukė į Madagaskarą“, – „BBC News“ sakė P. Stevickas. ...

2013-10-14 15:00:02

Augalai radiacijos ne taip jau ir bijo

Sojos pupelės puikiai prisitaiko prie radioaktyvios aplinkos. Nuotr. Scott Bauer Apie tai rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė – tyrėjų grupė, kuri paskelbė savo darbo rezultatus žurnale “Environmental Science and Technology”, ištyrė kaip į padidintą radiaciją reguoja sojos ir linai. 2007 metais mokslininkai pasėjo šių augalų itin užterštame sklype prie Pipetės – Černobylio AE darbuotojų miesto, ištuštėjusio po avarijos. Tuo pačiu metu tyrėjai pasėjo sojos ir linų lauke, iš kurio radioaktyvios medžiagos acija išvalyta. Paaiškėjo, kad augalai per gana trumpą laiką sugebėjo prisitaikyti prie didelio radiacijos fono. “Tiesiog neįtikėtina, kaip greitai sugebėjo prisitaikyti ši ekologinė sistema”, – sakė agentūrai BBC vienas tyrėjų grupės narių Martinas Hayduhas. Po avarijos Černobylio AE 1986 metais daugelis ekspertų manė, kad užteršta zona aplink elektrinę daug metų bus “išdeginta žemė”, kurioje neišliks nei gyvūnų, nei augalų. Tačiau atskirtoje 30 kilometrų zonoje, į kurią įeina Pripetės miestas ir Černobylis, ėmė sparčiai augti augalai, ten taip pat yra nemažai laukinių žvėrių. ...

2013-10-14 14:56:44

Ar verkia krokodilai?

Iš tikrųjų krokodilai neverkia, nes neturi ašarų latakų. Jie ir nereikalingi, kadangi didžiąją gyvenimo dalį krokodilai praleidžia vandenyje. Krokodilų ašarų liaukos gamina sekretą tik sudrėkinantį akis kai gyvūnas išlipęs į sausumą. Kai krokodilas ryja didelį gabalą mėsos, jo akys labai ašaroja ir atrodo, kad jis verkia. Nuo senų senovės žmonės sakydavo, kad krokodilas aprauda savo auką. Tačiau jis verkia todėl, kad dažnai iš godumo praryja didesnį kąsnį, negu telpa jo nasruose. Krokodilo ašarų liaukos yra netoli gerklės ir ryjant didelį kąsnį jos yra spaudžiamos, todėl gausiai teka ašaros. Manoma, kad romėnų istorikas Plinijus pats pirmasis tai aiškino savo veikale “Historia naturalis”. Nuo to laiko jos laikomos nenuoširdžios, apsimestinio gailesčio simboliu, nors iš tiesų tai tik paprasčiausias refleksas. ...

2013-10-14 14:47:34

Žemę šildo… planktonas

Planktonas – mikroskopiniai vandens nešami augalai ir gyvūnai, kurie plūduriuoja atviruose vandenyse, paprastai netoli jūros ar ežero paviršiaus. Planktoniniai organizmai dažnai gali judėti, bet dauguma jų tokie maži, kad prieš stiprias sroves nepasislenka į priekį. Planktonas yra daugelio žuvų ir banginių maistas, taigi jis yra labai svarbus palaikant jūros ekologinę pusiausvyrą (mitybos grandinę). Yra dvi planktonų rūšys: Fitoplanktonas — planktonas, kurį sudaro augalai. Zooplanktonas — iš gyvūnų sudarytas planktonas. Vis dar nepakankamai vertiname mažų vandenynų augalų įtaką Žemės klimatui, mano dviejų ką tik paskelbtų mokslinių straipsnių autoriai. Vienas iš šių straipsnių pasirodė žurnale “Journal of Geophysical Research”, o kitą skelbia “Nature”. Pirmojo iš paminėtųjų straipsnių autoriai San Diego (JAV) Okeanografijos instituto specialistai Robertas Frouinas ir Samas Iacobellis sukaupė daug palydovinių nuotraukų, kuriose matyti fitoplanktono sankaupos planetos vandenynuose. Kas yra tas fitoplanktonas? Tai laisvai vandenyje kybantys ir negalintys patys judėti mažyčiai augalai, kurie yra svarbiausi vandenynų biomasės gamintojai. Fotosintezės dėka jie ima savo gyvybės palaikymui reikalingą energiją iš saulės. ...

2013-10-14 14:44:34

Apie Lietuvos gamtos paveldo objektus

Gamtos paminklo sąvoką pirmasis XIX a. pavartojo garsus vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas. Lietuvoje vienas iš pirmųjų gamtos paminklais ėmė rūpintis prof. T. Ivanauskas. 1920 m. jis rašė apie senus drevėtus ąžuolus ir kitus medžius, kurie galėtų būti paskelbti gamtos paminklais. Be to, jis manė, kad gamtos paminklais galėtų būti akmenys, šaltiniai ir kiti objektai, turintys mokslinę, istorinę ir estetinę vertę. Tačiau tik 1960 m. keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais. Vėlesniais metais gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai ir kt. 1985-1987 metais visi paminklai buvo suskirstyti į respublikinės ir vietinės reikšmės. 1993 m. priėmus Saugomų teritorijų įstatymą, valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paminklų atitikmenimis. 1999 m. lapkričio mėn. 3 d aplinkos ministro įsakymu patvirtintas valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų sąrašas. Vertingiausius objektus LR Vyriausybė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“ (Žin., 2000, Nr. 24-621) paskelbė gamtos paminklais. ...

2013-10-14 14:35:21

Cunamiai

Atoslūgis. Net nepagalvotum, kad tuoj užgrius cunamis. Nuotr.: Rolando Ypatingą pavojų kelia tai, kad cunamis prasideda staiga ir jo niekas negali sustabdyti. Mačiusieji cunamį sako, kad tamsiai žalia vandens siena, kurios viršūnėje vanduo su putų karūna, tarsi virte verda, kelia ir šiurpą, ir nuostabą – toks esą reginio didingumas ir grožis. JŪROS SPĄSTAI Dažnai prieš artėjantį cunamį buna atoslūgis. 365 metais Romos istorikas Amianas Marcelinas aprašė Egipto krantą pasiekusį cunamį: “Banguojanti jūra staiga atsitraukė nuo kranto, o nusekusiame dugne buvo matyti įvairių jūrinių gyvūnų rūšių. Dauguma prie kranto stovėjusių laivų staiga atsidūrė sausumoje. Nieko nesibaimindami žmonės vaikščiojo aplinkui, rinkdami žuvis ir kitas gėrybes.” Staiga atsitraukusi jūra sugrįžo ir paskandino tūkstančius žmonių. Taip atsitiko ir 1923 metais Havajuose prie Hilo, kur pirmoji cunamio banga užliejo žmones, rinkusius smėlyje potvynio išmestas žuvis. Dar baisesnis cunamis pasikartojo 1946 m. balandžio 1 d., po galingo žemės drebėjimo į šiaurės rytus nuo Aleutų salų. Milžiniška banga nugriovė Aleutų saloje Umniake stovėjusį iš plieno ir betono pastatytą švyturį, pražudė 12 žmonių komandą ir 800 km per vai. greičiu ritosi į pietus. Po 4,5 valandų cunamio banga pasiekė Havajų salyną, esantį už 3600 kilometrų. 16 metrų aukščio bangos net šešis kartus krito ant pajūrio ruožo. Žuvo 159 salos gyventojai, 96 jų – Hilo mieste. Vanduo sugriovė 1400 namų, užnešė ant kranto laivus, apgriovė gatves ir geležinkelį. ...

2013-10-14 14:30:09

Briuselyje buvo mėlyna mėlyna vasara

Briuselyje ne pavasaris, o vasara. Karštis ir tvankuma neišpasakyti, pats laikas vasariniam lietučiui, pageidautina naktiniam. Jo belaukiant džiaugiamės pavasariniu žydėjimu. O žydi čia daug – tulpės, narcizai, hiacintai, vyšnios rausvos, vyšnios baltos, obelys, kriaušės, magnolijos, našlaitės, saulutės… Nemažai jau kas ir nužydėjo. Šiuo laikotarpiu tik spėk dalyvauti visokiose gėlių parodose, parkuose, oranžerijose. Sakyčiau reiktų net planą susidaryti norint maksimaliai sugerti tą žiedų aromatą ir grožį. Prieš kelias dienas pabuvome natūralaus grožio apsupty. Turiu omeny, kad nevaikščiojome žmonių rankomis išpuoselėtais gėlynų takais, o tiesiog nuvažiavome į Halle de Bois mišką. Jis visai greta Belgijos sostinės, prie Halle miestelio. O jame mėlyna mėlyna…gražu gražu…užburia užburia… Pagalvojau, jei būčiau kino pasakų režisierė, būtinai šiame miške nufilmuočiau ką nors apie nykštukus, raudonkepuraitę ar princą ir princesę. Pasakišką grožįį sukuria ne tik žydintys hiacintai, bet ir miške dominuojančios pušys. Juntama erdvė, šviežuma, bundantis miškas. ...

2013-10-14 14:18:26

Brahea

Šios palmės užauga iki 12 m aukščio. Jaunų augalų stiebai padengti plaušuotomis lapų makštimis, vėliau platėja ir plinka. Lapai vėduokliški, giliai suskaldyti. Gentyje yra 10-16 rūšių. Kaip vazoniniai, lengvai prižiūrimi augalai, paplitusios dvi. B. armata – iki 10-12 m aukščio medžiai. Stiebų storis – apie 40 cm. Jie padengti žieve, kamštėjančia įtrūkimuose, ir senais sudžiūvusiais lapais. Vėduokliški lapai – 0,9-1,5 m skersmens, pilkšvai žali. Lapkotis – 75-90 cm ilgio, standus, su dygliukais Žiedynas pažastims, 4-5 m ilgio, žiedai pilkšvai balti. Vazonuose auginamų augalų stiebas į apačią storėjantis; pridėtinės šaknys gerai išsivysčiusios, jų gausu. Ši rūšis auga sausringuose pietinės Kalifornijos rajonuose (JAV). Vertinama kaip labai dekoratyvi. B. edulis kamienas siekia 7-9 m aukštį ir yra 50-60 cm storio, tamsiai pilkas, senų lapų vietose likę randai. Vėduokliški lapai – apie 90 cm skersmens, suskaidyti į 60-80 dalių, ryškiai žali. Lapkotis lygus, be dygliukų. Žiedynas pažastims, iki 1-5 m ilgio. Vaisiai – 2-2,5 cm skersmens, minkštimas valgomas. Natūraliai auga sausringuose rajonuose Gvadelupos saloje, esančioje Ramiajame vandenyne, netoli Kalifornijos. ...

2013-10-14 14:16:17

Archotofeniksas

Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas vienas, pilkšvai žalios spalvos, nukritusių lapų vietoje lieka lanko pavidalo randai. Laja tanki, didelės lapų makštys įeina viena į kitą. Lapai plunksniški, gana platūs. Lapkotis trumpas, lapeliai ant jo išsidėstę V raidės forma. Gentyje 2 rūšys, kilusios iš rytinės Australijos. Auga drėgnuosiuose tropikų miškuose, upių ir pelkių pakrantėse. A. cunninghamiana – dažnai auginama rūšis. Lankūs lapai gražūs, iš abiejų pusių žali. A. alexandrae – retesnė rūšis. Stiebas sustorėjęs prie pagrindo, apatinė lapų pusė pilkšva. Mėgsta labai drėgną orą, todėl geriau auga oranžerijose nei kambariuose. Šioms palmėms reikia pakankamai šviesios vietos, tik jauni augalai gali augti pusiau šešėlyje. Šilumai jautrios, žiemą temperatūra negali nukristi žemiau 10° C. Laistykite gausiai. Vazono padėkle vanduo neturi užsistovėti, o žemė – išdžiūti. ...

2013-10-14 14:13:38

Areka

Jos turi kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai išsidėstę. Šios palmės paplitusios tropinėje Azijoje, Malajų archipelago salose, Naujojoje Gvinėjoje, Australijoje. Gentyje – 54 rūšys, bet dažniausiai auginamos dvi. Katekinė areka (A. ccitechu) išaugina vieną tiesų, su žiediškais randais stiebą. Suaugusios palmės jis yra 10-15 m aukščio ir 5-12 cm skersmens. Plunksniški lapai siekia 1,2-1,8 m ilgio, atskirų lapelių ilgis – apie 40-45 cm. Žiedynas susiformuoja apatinių lapų pažastyse, išauga iki 60 cm ilgio. Žiedeliai balti, kvapūs. Vaisiai – 4-5 cm dydžio, raudonai geltoni. Jie dar vadinami betelio riešutais. Viduje subręsta 2 cm skersmens sėklos. Daugiausia šios rūšies augalų auga Pietryčių Azijos pakrantėse, Malajų salyne ir Rytų Indijoje. A. triandra – augalas su keliais kamienais. Kiekvienas jų yra 2-3 m aukščio, 2,5-5 cm skersmens, su žiediškais randais. Plunksniški lapai siekia 1-1,5 m ilgio. Žiedeliai balti, aromatingi. Si rūšis auga Indijoje ir Pietryčių Azijoje. Labai dekoratyvus augalas, auginamas šiltose oranžerijose. Arekos gerai auga šviesiame pusšešėlyje, nepakenčia tiesioginės saulės. Mėgsta šiitą ir drėgną orą. Laistykite vienodai, kad žemė būtų nuolatos drėgna. Vasarą būtinai dažnai purkškite lapus. Kai oras sausas ir vėsus, auga labai lėtai arba visai nebeauga. Dauginama sėklomis, kurios sudygsta per 2-3 mėnesius. ...

2013-10-14 13:35:12