Dramblių jaunikliams patinka ilgametė priežiūra

Afrikinių dramblių nėštumo ir atjunkymo laikas yra pats ilgiausias iš visų žinduolių. Patelė veda jauniklius praėjus dvejiems metams po apvaisinimo ir dvejus ar daugiau metų žindo jauniklį. Per šį ilgą periodą jauniklis išmoksta subtiliausių dramblių bendruomenės dalykų, gauna informaciją apie geriausias maitinimosi ir vandens vietas. Jaunikliai auga sparčiai: tik ką atvestas 120 kg svorio jauniklis po šešerių metų sveria 1000 kg (maždaug tiek sveria juodasis raganosis). Nuo tada jis ima maitintis ne pienu, o augaliniu maistu. Spartokai jauniklis auga iki 1 5 metų. Patinų jaunikliai sparčiau vystosi dar vieną kartą — apie dvidešimtuosius gyvenimo metus, todėl jie sveria daugiau kaip patelės. ŽINDYMO LAIKAS Afrikinio dramblio jauniklis geria pieną iš porinių krūtinės liaukų tarp priešakinių motinos kojų,  naudodamasis snukiu, bet ne straubliu. Drambliai gyvena 70 metų, tačiau apie pusė natūraliomis sąlygomis atvestų ir augusių dramblių nesulaukia net penkioliktojo gimtadienio. Jų kritimo priežastys — ligos, brakonieriai ir plėšrūnai. ...

2013-10-11 16:16:03

Paslaptingoji Neris

Neris ir jo kairysis intakas Velja. Braižė V.VaitkevičiusNeries adresu buvo išsakyta daug įdomaus: sugrįžta prie upės vardo kilmės paieškų, nagrinėtas jos vaidmuo baltų pasaulėžiūroje, apžvelgta nemažai kultūros vertybių upės pakrantėse ("Neris bebras, vėlių upė. Neries regioninio parko kultūrologę Idą Stankevičiūtę kalbina Juozas Šorys", Šiaurės Atėnai, Nr. 750, 751). Tačiau svarbiausia tai, kad Neris ir Vilniaus apylinkės po ilgos pertraukos vėl buvo pristatytos kaip nepaprastai įdomios ir mažai pažintos vietovės. Dėl įvairių priežasčių jos iki šiol stokoja visuomenės ir tyrėjų dėmesio. Valstybės branduolio – Vilniaus apylinkių – pažinimo stadija tebėra pradinė, nors Nepriklausomybės metais jau tūkstančiai puslapių skirta kitų vietovių ir regionų istorijai. Turėdami Trakus ir Kernavę, esame pamiršę Maišiagalą, Nemenčinę, Medininkus ir daugelį kitų vietų su brangintinais praeities ženklais. Tačiau kam kalbėti apie Vilniaus apylinkes, jeigu pačiame Žvėryne, panerio krūmuose, tebeguli visų pamirštas akmuo su XV a. ant jo iškaltais Gediminaičių stulpais – nuostabus didžiojo kunigaikščio valdų riboženklis. Minėtame interviu buvo paliesta tiek daug temų, susijusių su Nerimi, kad joms išnagrinėti prireiktų keleto didelių straipsnių. Tad šį kartą sugrįšime tik prie kelių klausimų. ...

2013-10-10 13:12:04

Papūgos aros - geriausi toksikologai

PAPŪGOS IEŠKO NATŪRALIŲ VAISTŲ  Manu nacionaliniame parke (Peru) gyvenančios papūgos  aros įveikia didelius atstumus, kad sulestų kiekvienos dienos vaistų dozę. Paukščiai susirenka parko upės pakrantėje, stačiame pilko molio grunto šlaite. Molis tai natūralaus kaolino (baltmolio) mikstūra. Manoma, kad dėl jos augalai, kuriais minta papūgos, netenka nuodingųjų medžiagų. Prisilesusios molio, papūgos gali lesti neprinokusius, nuodingus vaisius, kol šiais dar nebūna susidomėję kiti gyvūnai. KABANČIOS KARTU Mėlynsparnės aros susirenka ant molingo upės šlaito. Būriuose jos jaučiasi saugiau – mažesnė rizika, kad bus nučiuptos plėšrūnų. Molio laižymo vietos papūgoms yra pavojingos. Paskui save jos atsivilioja ne tik molio ėdikų, bet ir plėšrūnų, tokių kaip jaguarai ir pumos. Suprasdamos, kad būriuose saugiau, papūgos ir aros kiekvieną rytą susirenka aplinkiniuose medžiuose. Jei būryje būna ne daugiau kaip 20 paukščių, būrys išsiskirsto. Jeigu kvorumas yra, paukščiai skrenda rinkti kaolino. ...

2013-10-10 12:59:11

Tasilio Adžeras

Sacharos vidury, kur beveik nėra gyvybės, yra išlikusių paslaptingų gyvūnų ir medžiotojų atvaizdų  Pinigingieji atskrenda lėktuvu. Mažiau pasiturintys arba drąsesni keliautojai į didingą Alžyro Tasilio Adžero kalnų masyvą per žvyrą, uolas ir slenkantį smėlį, kur oras virpa virš žemės, įkaistančios iki 70 °C, nusigauna sunkvežimiu keturiais varomaisiais ratais. Šios kelionės tikslas nėra kalnynas įprasta prasme, nors jis iškilęs iki 2250 m virš jūros lygio. Iš tikrųjų tai – 640 km ilgio smiltainio plokščiakalnis, suskaldytas į atskirus masyvus, kuriuos nesuskaičiuojama galybė griovų ir išdžiūvusių upių vagų skaldo į uolų ir akmens smailių chaosą. Tai keistas grožis, su juo mažai ką galima palyginti. Fantastiški bokšteliai. Kai Sachara dar buvo upių ir ežerų kraštas, vanduo išgraužė keistas Tasilio Adžero uolų formas. ...

2013-10-10 12:52:36

Amazonės ir Galapagų būreliai

KODĖL DIENINIAI DRUGIAI SUSIRENKA ANT ATOGRĄŽŲ SMĖLIO Milijonai helikonijų nektaru mintančių akinamai geltonų drugių suskrenda Pietų Amerikoje prie atogrąžų upių, tokių kaip Amazonė ir Orinokas. Juos atvilioja drėgnas, mineralų prisotintas smėlis ir vandens klanai. Dieninių drugių minia sutupia ant smėlėto upės kranto ir ilgais, susiraičiusiais siurbtukais siurbia druskų tirpalą. Poruodamiesi dieninio drugio patinėliai didžiumą natrio drauge su spermos turiniu perduoda patelėms, o patys grįžta prie upės papildyti atsargų. Natrio reikia drugių nervų sistemai ir raumenims. ...

2013-10-10 12:47:54

Vecekrugo kopa

Važiuojant dviračių taku iš Nidos į Preilą, apie pusantro kilometro prieš pastarąją, dviračių tako kairėje, tarsi siena atsistoja žalias kalnas. Tai Vecekrugo kopa. Vecekrugo (Senosios smuklės) kopa – aukščiausia kopa (67,2 m) visoje Kuršių nerijoje. Jos pavadinimas kilęs iš kuršiško žodžio „vece"-„senas" ir „kruogs"-„smuklė", pamenanti šios kopos papėdėje buvusią smuklę.  XIX a. pabaigoje visa kopa apsodinta kalnine pušimi, kaip ir daugelis kitų, Kuršių nerijos gyvenviečių slinkusių kopų.   Ši teritorija Karvaičių kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas 3043 ha. Vecekrugo kopa – valstybinis gamtos paminklas.  Aukštas, sausas, vėjo pustomas kopas apsodinti mišku buvo sunkiausiu. Reikėjo pirmiausia sutvirtinti judrų smėlynų paviršių. Tai padaryta statant įvairias mechanines užtvaras. Prieš užtvarų statymą, nelygus kupstuotas smėlynų paviršius buvo sulyginamas ir tik tuomet buvo tveriamos 30- 40 cm aukščio šakų ar nendrių tvorelės. ...

2013-10-08 12:47:52

Gėlas vanduo – milžiniškas turtas Lietuvos gelmėse

Iš požemio surinktu švariu vandeniu Ratnyčios upelis ties Druskininkais pagirdo Nemuną.Nors vanduo užima daugiau kaip 70 procentų žemės paviršiaus, daug pasaulio valstybių susiduria su geriamojo vandens trūkumu. Šylant klimatui gėlas vanduo tampa vis brangesniu malonumu, todėl Žemės gyventojai raginami taupiau jį naudoti. Lietuviams vandens taupyti kol kas dar nereikia, nes mūsų šalis yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Mūsų vandens atsargos beveik septynis kartus didesnės nei suvartojame. Pasaulyje trūksta gėlo vandens Nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita tapo grėsme šiam ištekliui. Geriamojo vandens pasaulyje jau dabar ima trūkti. Europos Parlamento duomenimis, pasaulyje dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens. Vandens trūkumo problema paliečia ir Europą. Europos Komisijos duomenimis, mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų ir 17 proc.  ...

2013-10-08 12:42:33

Kodėl taip svarbu reaguoti į klimato pokyčius?

Arūnas Bukantis. VU nuotrauka.Be pokalbių apie orus vargiai praeina nors viena diena, tačiau ar taip dažnai juos aptarinėdami iš tiesų žinome, kaip jie veikia? Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius ARŪNAS BUKANTIS pripažįsta, kad nors visuomenė ir domisi orais bei klimatu, ji vis dar neįvertina, kokį poveikį jiems galime padaryti kiekvienas iš mūsų savo kasdiene veikla. „Europos spalvoms" klimatologas pasakoja apie žmogaus ir gamtos tampomą priežasčių ir pasekmių grandinę. Daugelis iš mūsų menkai tesuprantame kaip veikia klimatas ir apsiribojame tuo, kad išsiaiškiname, kokia oro temperatūra bus rytoj? Ar paprastam žmogui reikėtų žinoti apie klimatą daugiau? Juk galbūt tuomet jis kitaip vertintų ir klimato kaitos grėsmes.  Klimatas rūpi ne tik mokslininkams. Juk mes kiekvieną dieną susiduriame su orų ir aplinkos poveikiu mūsų veiklai, mūsų sveikatai, mūsų poilsiui. Dėl šios priežasties jau net yra susiformavusios atskiros taikomosios klimatologijos Šakos, kurios nagrinėja, pavyzdžiui, orų ir klimato poveiki statyboms. Egzistuoja žemės ūkio meteorologija, miško meteorologija, medicininė meteorologija. Todėl kiekvienas pagal savo galimybes, kiek to reikalauja verslo kryptis ar tiesiog gyvenimo būdas, turi domėtis ir domisi klimatu. Manau, kad šią informaciją žmonės sąmoningai ar nesąmoningai sukaupia ir naudoja. ...

2013-10-08 12:35:19

Brukso kalnagūbris

Brukso kalbnagūbris Aliaskoje.Šiame laukiniame, Amerikos šiaurėje dunksančiame kalnų masyve, beveik nepastebima žmogaus veikla. Paskutinė didžioji dykynė" – taip vadinamas šis neprijaukintas kraštovaizdis, kurį sudaro vien pliki raižyti kalnai, gilūs slėniai, ledu aptraukti ežerai ir upės. Žmogaus veikla beveik nepalietė centrinės ir rytinės Brukso kalnagūbrio dalies pačiame Uolinių kalnų grandinės smaigalyje. Aliaskos šiaurėje kalnagūbris nusidriekęs per 1000 km. Grizliai, erniai ir briedžiai gyvena kalnuose kartu su Dalio avimis, poliarinėmis lapėmis ir karibu.  Brukso kalnagūbris it gigantiška siena stūkso šiauriniame Jungtinių Valstijų pakraštyje. Pietinėje masyvo pusėje žaliuoja ožekšnių miškai. Juose augančių šimtamečių medžių kamienų skersmuo tesiekia vos 75 mm.  Į šiaurę nuo šios kalnų sienos plyti neaprėpiamos daugiamečio įšalo platybės – Arktinė žemuma.   ...

2013-10-08 12:30:03

Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai

Nuodegulinis grundalas. Nuotr.: aphotomarine.comAugalų ir gyvūnų rūšys, patekusios į naujas, joms neįprastas gamtos buveines, gali nustelbti vietinę augaliją bei gyvūniją ir pakenkti aplinkai. Tokie organizmai vadinami invazinėmis rūšimis. Pastaruoju metu šios gyvūnų ir augalų rūšys kelia nemažą grėsmę visos Europos gamtinei biologinei įvairovei. Todėl tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse imtasi priemonių kovoti su invazinėmis rūšimis. Invazinės rūšys kelia pavojų šalies biologinei įvairovei Viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių biologinei įvairovei yra svetimžemių rūšių skverbimasis. Invazinių rūšių augalai ir gyvūnai pasižymi tuo, kad jei jiems tiko gyvenamoji biologinė aplinka, tuomet šios rūšys pradeda greitai daugintis ir plisti, išstumdamos iš aplinkos aborigenines vietines rūšis. Ši problema yra aktuali ir Lietuvoje. Ir kaimo, ir miesto gyventojas tikriausiai pažįsta Sosnovskio barštį, kuris yra išplitęs praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje, auga pakelėse, netoli gyvenviečių. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus teigimu, tai augalas, kuris užgožia kitą biologinę įvairovę. Jis yra ne tik agresyvus aplinkai, bet gali kelti ir pavojų žmogui. ...

2013-10-08 12:17:08

Jūros vėplių ir raudonųjų krabų gaujų elgsena

NERAMUS ŽIDINYS Stambesni jūrų vėplio patinai stumdo mažesniuosius stengdamiesi pralįsti į samplūdžio centrą, kur šilčiau.DIDIEJI GAMTOS ĮVYKIAI Kai susirenka didelis būrys gyvūnų, reginys tikrai įspūdingas. Gyvūnai bendrauja, pasirodo vienas kitam, peršasi, poruojasi, maitinasi gausiu maistu, saugiai pailsi būriuose, pasiruošia migracijai. JŪRŲ VĖPLIAI RENGIA VIENGUNGIŲ PUOTAS Jūrų vėpliams patinka pilna pakrantė. Kiekvieną vasarą daugiau kaip 12 000 patinų susirenka Aliaskos pietvakarinėje pakrantėje ant uoloto Apvaliosios salos kyšulio. Jie guli vienas šalia kito užsimerkę, taip glaudžiai susispaudę rausvais kūnais, kad tik 50 cm ilgio iltys rodo, kur kurio pradžia. Atėjus žiemai patinai nirtulingai grumiasi dėl patelių su tais, su kuriais dabar dalijasi pakrante. Birželį patinai atplaukia į Apvaliąją salą pamainomis, dažniausiai 3000 vienu metu. Jie dvi paras vartosi krante, tada išplaukia į jūrą maitintis, o po savaitės vėl grįžta į salą pailsėti. Tuo metu patelės už šimtų kilometrų į šiaurę, ant ledo lyčių Beringo ir Čiukčių jūrose, maitina ir prižiūri jauniklius. ...

2013-10-06 15:48:23

Medūzos seka paskui saulę

​Gyvenančioms Ramiojo vandenyno vakarinės dalies Palau salos ežeruose medūzoms būdingas savitas ritualas. Jos pulsuoja savo varpo pavidalo drebučių konsistencijos kūnais, kad pasiektų saulėčiausią vandens plotą. Gyvenančioms Ramiojo vandenyno vakarinės dalies Palau salos ežeruose medūzoms būdingas savitas ritualas. Jos pulsuoja savo varpo pavidalo drebučių konsistencijos kūnais, kad pasiektų saulėčiausią vandens plotą. Medūzos vandenyse įsikūrė prieš milijonus metų, kai, pakilus vandens lygiui, susidarė sūriavandenių ežerų. Kai trūksta įprasto maisto, medūzos geba sugyventi simbioziškai su žaliaisiais dumbliais. Dumbliai apsigyvena medūzos audiniuose, kur sintetina maistą, dalį palikdami pastogę suteikusioms šeimininkėms. Atsilygindamos medūzos plaukia sekdamos paskui saulę. ...

2013-09-27 10:31:42