Su Lietuvos himnu pas dr. Vincą Kudirką

Vincas Kudirka. Justas javonis Gruodžio mėnesį Lietuvos laukia svarbus įvykis. Minėsime daktaro Vinco Kudirkos 155-ųjų gimimo ir „Tautiškos giesmės“ sukūrimo 115-ąsias metines. Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajone, Paežeriuose. Žymus lietuvių sociologas ir visuomenės veikėjas Vytautas Kavolis rašė: „Kudirka savyje vienijo maironiškąją romantiką ir šliūpiškąjį socialinį kovingumą, griniškąjį pozityvistinį darbą ir čiurlioniškąją meninės kūrybos kibirkštį. Kartu jis atitiko emocinę lietuvių dvasią ir blaivius laikotarpio reikalavimus. Visus šiuos elementus Kudirka jungė vienkartinėje asmeninėje įtampoje, bendruomenei pasiaukojusio individualisto ištikimai atliktame istoriniame vaidmenyje. Ir galbūt tik toksai žmogus, koks Kudirka buvo – sentimentalus realistas, poetas kovotojas – galėjo anuo metu šį vaidmenį sėkmingai priimti, jį iki galo atlikti“. Anot Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, „gražiausiai jo talentas žibėjo prozoje“. Kudirka yra satyrinės apysakos žanro kūrėjas, išplėtojęs anekdotinio komizmo tradiciją. Jo satyrose Viršininkai (1895), Lietuvos tilto atsiminimai (1896), Cenzūros klausimas (1897), Vilkai (1898) pateikiama spalvinga satyrinių tipų galerija, sukurta laisvai naudojantis geliančios ironijos ir atviro šaržo, grotesko ir farso, hiperbolės ir kontrasto priemonėmis. ...

2013-12-03 11:20:08

Vincas Kudirka.

Romos lituanistinė mokykla "Bitutė"

Lietuvoje iškastas arba iš jūros surinktas gintaras taip vadinamu Gintaro keliu Romos Imperijos laikais pasiekdavo ir dabartinės Italijos teritoriją. Nuotr. vikipedija Justas Javonis Lietuva ir Italija yra skirtingose Europos dalyse, tačiau lietuvių ir italų ryšys tęsėsi per visą Europos istoriją. Lietuvoje iškastas arba iš jūros surinktas gintaras taip vadinamu Gintaro keliu Romos Imperijos laikais pasiekdavo ir dabartinės Italijos teritoriją. Šis kelias vedė į pietus nuo Baltijos kranto Prūsijoje per dabartines Čekiją ir Slovakiją į Adrijos jūrą. Pizos universiteto profesorius Pietro U. Dini rašė: “Renesanso laikų mitas apie lietuvių romėnišką kilmę neišblėso iki šių dienų, būtent todėl, kad jį gaivino ypatingas šių tautų kalbų ir kultūrų ryšys per visą Europos istoriją”. Ši romantinė legenda ypač dažnai buvo minima Lietuvos ir Lenkijos valdovui Žygimantui II 1518 m. vedus Milano kunigaikštytę Boną Sforzą, kuri su sūnumi Žygimantu Augustu mėgo gyventi Vilniuje. Bonos Sforzos rūpesčiu Lietuvoje itin sustiprėjo itališkosios kultūros bei menų įtaka. Romos jėzuitų įsteigta kolegija 1579 metais gavo popiežiaus Gregorio XIII palaiminimą – jai buvo suteiktos universiteto teisės ir Vilniuje, galima sakyti prisidedant italams, buvo įsteigtas vienas seniausių universitetų Europoje. ...

2013-11-27 17:50:15

Lietuvoje iškastas arba iš jūros surinktas gintaras taip vadinamu Gintaro keliu Romos Imperijos laikais pasiekdavo ir dabartinės Italijos teritoriją. Nuotr. vikipedija

Lietuvos kariuomenės diena

Lietuvos kariuomenės dienos paradas Vilniuje, Katedros aikštėje. Nuotr. Alfredo Pliadžio. Lapkričio 23 d. minint 95-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės metines, Vilniuje, Katedros aikštėje, vyko iškilminga karių rikiuotė, taip pat karių ir karinės technikos paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. Iškilmingas renginys Vilniuje vainikavo Lietuvos kariuomenės dienos proga šalies miestuose vykusius įvairius renginius. Iškilmingoje rikiuotėje ir parade Vilniuje dalyvavo apie 500 Lietuvos karių, atstovaujančių visoms kariuomenės rūšims. Vilniečiai ir miesto svečiai galėjo stebėti ir karinės technikos paradą Gedimino prospektu. Su Lietuvos kariais renginyje taip pat dalyvavo ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vėliavų grupė. Kartu su atkurtos Lietuvos kariuomenės 95-mečio renginiais šiemet minimos Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo 20-osioms metinės. Iškilmingos rikiuotės Katedros aikštėje metu tylos minute buvo pagerbti Latvijoje šią savaitę įvykusios tragedijos aukos, taip pat tragiškai žuvę atkurtos Lietuvos kariuomenės kariai. ...

2013-11-23 15:24:12

Lietuvos kariuomenės dienos paradas Vilniuje, Katedros aikštėje. Nuotr. Alfredo Pliadžio.

Tuoj už Druskininkų. Gardino sekmadieninė lituanistinė mokykla

Gardinas. Tiltas per Nemuną. Nuotr. vlasenko.net Justas Javonis Gardinas – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės. 1241 metais Gardinas buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. (LDK) Lietuvos kunigaikščio Traidenio valdymo laikais Gardine įsikūrė nemažai jotvingių ir prūsų. XIV a. II pusėje jame kaip Gardino dalinis kunigaikštis kurį laiką rezidavo Vytautas, vėliau – ir daugelis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. 1918–1919 m. Gardinas priklausė Lietuvai (jai šį miestą 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi pripažino ir Sovietų Rusija), 1919–1939 m. jis buvo okupuotas Lenkijos, 1939 m., Sovietų Sąjungai (SSSR) ir Vokietijai užgrobus ir pasidalijus Lenkijos teritoriją, atiteko SSRS (Baltarusijos SSR), o nuo 1991 m. priklauso Baltarusijos Respublikai. Šiandieninės Baltarusijos Gardino srityje gyvena 1,146 mln. gyventojų. Lietuviai, statistikos duomenimis, čia jau tesudaro tik 0,3 % visų gyventojų skaičiaus. ...

2013-11-21 09:58:26

Gardinas. Tiltas per Nemuną. Nuotr. vlasenko.net

Lietuviški Katalonijos daigeliai

Barselonos šeštadieninės lituanistinės mokyklėlės moksleiviai. Justas Javonis Ispanija – viena iš pirmųjų šalių, į kurią po nepriklausomybės 1990 kovo 11- ąją atstatymo laimės ieškoti ir naujo gyvenimo kurti patraukė mūsų tautiečiai. Didžiausiais Ispanijoje gyvenančių lietuvių skaičius yra pietinėse jos provincijose – visi esame skaitę ir girdėję apie pirmųjų emigrantų vargus ir džiaugsmus šios, Iberijos pusiasalio šalies apelsinų plantacijose. Nuo Malagos kylant žemėlapiu aukštyn, važiuojant tikrai puikia Autopista Mideoteranea ( ispaniškąja Viduržemio jūros pakrante besidriekianti, šalies pietinę ir šiaurės rytinę dalis sujungianti autostrada) lietuvių gyvena mažiau. Tiesa, tiek Alikantėje, tiek Denijoje, ar Valensijoje jų dar galima nemažai sutikti. Aš neturiu omeny čia vasaroti atvykstančių lietuvių, kurie vis labiau ir labiau pamėgsta atostogų metu cepelinų spalvos Lietuvos dangaus reginį pakeisti skaisčiai mėlynos Ispanijos padangės šiluma. Kalbu apie jau įsikūrusius ir savo darbinę geografiją toli už apelsinmedžių plantacijų ribų išplėtusius mūsų tautiečius. Jau arčiau šiaurinės Ispanijos sienos, prie jos rytinės Viduržemio jūros pakrantės prigludusioje Katalonijos provincijos sostinėje Barselonoje yra čia studijuojančio mūsų jaunimo, tačiau nuolat gyvenančių lietuvių, nors miestas skaičiuoja 1,6 milijono gyventojų, palyginti nėra daug. ...

2013-11-18 22:40:34

Barselonos šeštadieninės lituanistinės mokyklėlės moksleiviai.

Hamburgo "Abėcėlė"

Hamburgo lietuvių šeštadieninės mokyklėlės steigėja, mokytoja Salomėja Boetcher su savo mokiniais. Justas Javonis Hamburgas  –  1,7 milijono gyventojų skaičiuojantis miestas šiaurės Vokietijoje, prie Elbės ir Alsterio upių, ant Šiaurės jūros kranto. Tai verslo, pramonės ir kultūros centras. Antrasis pagal dydį uostas Europoje ir antrasis pagal dydį Vokietijos miestas. Hamburgo senamiestis yra rytiniame Alsterio (Alster) upės krante, o naujamiestis – vakariniame. Senamiestyje yra pagrindiniai verslo kvartalai, daug kanalų. Tad Hamburgas pasižymi ir per kanalus pastatytų tiltų gausa ( priskaičiuojama per 2300) – jų čia yra daugiau, Amsterdame ir Venecijoje kartu paėmus. Vešli žaluma, mėlyni ežerai ir čiurlenančios upės pulsuojančių didmiesčio džiunglių viduryje – Hamburgas – geras pavyzdys, kad gamta ir miesto gyvenimas gali būti puikiai suderinami. Jau seniai Hamburgas garsėja kaip žalias didmiestis prie vandens. 2011 metais jis pripažintas Europos žaliąja sostine. Žalioji zona sudaro net 14 % miesto ploto. ...

2013-11-16 17:18:13

Hamburgo lietuvių šeštadieninės mokyklėlės vadovė Salomėja Boetcher su savo mokiniais.

Mes iš peršautų dainų krašto (1)

Vienas iš lietuvių tautos budelių, buvusios Sovietų Sąjungos liaudies komisaras Lavrentijus Berija. Rimvydas Sujeta Per visos savo veiklos laikotarpį išnagrinėjusi 500 bylų liustracijos komisija šiandien užsiminė, jog ji jau norėtų nutraukti darbą. Remiantis Lietuvoje išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. (būtų kaip visas Panevėžio miestas) asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios by­los. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Pasak buvusio NSGK pirmininko konservatoriaus Arvydo Anušausko, nukentėjusių nuo sovietinių represijų struktūrų žmonių nuomone, liustracija nebuvo pakankama, todėl turėtų vykti toliau. Vargu ar kada nors sužinosime tų, virš trisdešimt šešių tūkstančių sunaikintų bylų turinį, vargu ar pavyks pamatyti ir iš Lietuvos į Rusiją išvežtas KGB bylas, tačiau rankų nuleisti nereikėtų. ...

2013-11-14 22:12:10

Mes iš peršautų dainų krašto (2)

Sovietinės Lietuvos realija. Priverstinis darbas kolūkyje. Nedirbsi jame už beveik veltui – negausi žemės grūdams pasisėti ir neturėsi ką valgyti. (tęsinys) Nepasitikėjimą kelia nuostabiai vienoda tardymo protokolų frazeologija. Aha, tai jūs, gerbiamasai, sensacingai žudikus, banditus reabilituoti trokštat? Į šį „provininkų maloningų” kaltinimą aš leisiu sau neatsakyti, nes mąstau apie tuos, kurie už menką nieką, o dažniausiai ir iš niekur nieko gaudavo dešimt metų, neretai ir visus dvidešimt penkerius, – tų vienodų it vandens lašai „prisipažinimų” intuityvus dešifravimas bylotų, kokia prieškarinės Lubiankos ir Vyšinskio veiklos įtaka, taip sakant, efektas. Falsifikacijos „algebra” – dauguma algebros nesimokiusių tardytojų ją neblogai išmanė. O kiek dingusiųjų be žinios? Kur jų palaikai ilsisi? Ar vien Lietuvoje, – juk tada po ištisus kapinynus vaikščiotume? Tik savo sielų didžiausio praskaidrėjimo ir broliškos šilumos momentais galime išvysti paskutines jų kančios akimirkas, jų golgotą, kada dešimtosios sekundės dalies pakakdavo budelio kirviu ar trasuojančiom kulkom perkirsti, perdalinti žmogų ir gyvenimą. ...

2013-11-14 22:00:53

Romai Lietuvoje – nuolatinės grumtynės su stereotipais

Romė nacionaliniais rūbais. Ar galima spręsti apie visą bendruomenę iš pavienių žmonių elgesio? Net ei tie pavieniai yra susibūrę prie Vilniaus esančiame taip vadinamame Kirtimų čigonų tabore? Ir ar tikrai suteikiame šansą kiekvienam jų išsivaduoti iš stereotipų? Kiekviena diena – iššūkis Į Lietuvą romai atklydo maždaug prieš 500 metų. Jie iš karto išsiskyrė iš vietinių savo išvaizda ir kultūra.Nuolat klajodami romai užsidirbdavo daugiausia prekiaudami ir burdami ateitį. Tai, kad išskirtinumu jie baugino ir skatino vietinių nepasitikėjimą, liudija ir lietuvių patarlės, romus piešiančios išskirtinai neigiamomis spalvomis: čigonas muša vaikus ne kad nemoka vogt, bet kad nemoka pakavot; čigonas ir bažnyčioj velnią mislija; giria kaip čigonas savo arklį; ar čigonas, ar nuodėgulis – tas pats. Šie stereotipai išliko iki šių dienų. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3000 romų tautybės žmonių. Nors beveik pusė jų turi darbą, moka mokesčius ir atlieka kitas piliečių pareigas, Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja apgailestauja, kad, nepaisant visų vykdomų integracijos programų, romai išlieka labiausiai diskriminuojama etnine mažuma – jiems sunku susirasti darbą, o mažyliai, lankantys mokyklas, yra užgauliojami ne tik bendraklasių, bet ir mokytojų. Štai neseniai viena pirmokėlė centro savanorei prasitarė, kad mokytoja ją drausmino tokiais žodžiais: „Čia tau ne čigonų taboras!“. ...

2013-11-14 16:40:50

Airija. Korko "Banga"

Korko lituanistinės mokyklos bendruomenė dalyvauja ir Šv.Patriko teatralizuotoje eisenoje. Justas Javonis 2200 kilometrų nuo Lietuvos nutolęs Korkas –antras pagal gyventojų skaičių (maždaug Klaipėdos dydžio) – 200 tūkstančių gyventojų turintis Airijos miestas. Korko grafystės sostinė. Corcaigh reiškia pelkėtą vietą. Per miestą teka upė Li. Miesto centras yra šios upės saloje. Stambus uostas, jame įsikūrusios prieplaukos ir dokai. Klimatas jūrinis, švelnesnis nei Lietuvoje, todėl čia nėra didelių temperatūrų skirtumų. Termometras vasarą apsistoja ties 10-20 laipsnių, žiemą 0-10 laipsnių šilumos. Kritulių iškrenta nemažai, 150 dienų metuose būna lietingos. Žiemą retokai, tačiau pasninga. Ne švelnesnio klimato, o geresnio gyvenimo ieškodami, su lig pirmąja trečiosios emigracijos banga iš Lietuvos pakilę ir Dubline nutūpę mūsų tautiečiai pasklido po visą Airiją, nemaža jų dalis nusėdo bei įsikūrė šiame pietinės Airijos uostamiestyje. ...

2013-11-13 22:50:10

Korko lituanistinės mokyklos bendruomenė dalyvauja ir Šv.Patriko teatralizuotoje eisenoje.

Šalia Lietuvos: Baltarusija, Ūsionių lituanistinė mokykla

Lietuviškai aukštaitiškas Ūsionių apylinkių peizažas. Justas Javonis Jei, išvažiavę iš Visagino, pasuktumėte Drūkšių ežero link ir jį perplauktumėte – tik už keliolikos kilometrų nuo baltarusiškosios šio ežero kranto linijos rastumėte lietuvišką Ūsionių kaimą. Kaimas įsikūręs netoli kito, jau gerokai mažesnio už Drūkšio – Ūsios (Ūso) ežero. Gamtinis peizažas praktiškai niekuo nesiskiria nuo už nugaros likusio lietuviško gamtovaizdžio ir, jei ne tipiškai baltarusiška Adomeniškių autobusų stotelė „Адымянішкі“, ar Miažanų kolūkinio tipo gyvenvietės, pro kurią veda keliukas nuo Drūkšio link Ūsionių architektūra, gal ir nelabai susigaudytumei, jog jau esi kirtęs Lietuvos-Baltarusijos sieną. ...

2013-11-09 01:21:29

Lietuviškai aukštaitiškas Usionių apylinkių peizažas.

Ar Eurolygoje „nukraujavęs” Kauno “Žalgiris” atsilaikys prieš “Kauno rajono “LSU- Atletą”?

Kauno rajono „LSU-Atletui“- Lietuvos Krepšinio Lygoje sekasi nepalyginamai geriau. Nuotr. Žilvino Slauskio Ketvirtdienį Kauno „Žalgiris“ B grupės ketvirto turo rungtynėse susitiko su Stambulo „Anadolu Efes“ komanda ir pralaimėjo 61:72 (27:27, 11:11, 11:13, 12:21). Kauniečiams tai jau trečia nesėkmė šiame čempionate. Kitai, Kauno rajono krepšinio komandai – Kauno „LSU-Atletui“- Lietuvos Krepšinio Lygoje sekasi nepalyginamai geriau. Dvi pergales iš eilės joje iškovojęs Kauno rajono „LSU-Atletas“ ir toliau tikisi sėkmingo žaidimo. Šį sekmadienį Lietuvos Sveikatos Universiteto komanda jėgas išbandys su LKL čempionu Kauno „Žalgiriu“. „LSU – Atleto“ treneris Edas Nickus, neslėpdamas jaudulio džiaugėsi laukiančia galimybe – „apšaudyti“ jaunuosius Kauno rajono komandos krepšininkus mūšyje su patyrusiais žalgiriečiais. „ Mūsų tikslas- sužaisti kuo geriau. Jauniems krepšininkams rungtyniauti su Šarūnu Jasikevičiumi, Pauliumi Jankūnu ir kitais aukščiausio lygio krepšininkais- neįkainuojama patirtis ir iššūkis“,- teigė „LSU-Atleto“ vyr. treneris Edas Nickus. ...

2013-11-08 11:02:59

Kauno rajono „LSU Atletui“- Lietuvos Krepšinio Lygoje sekasi nepalyginamai geriau. Nuotr. Žilvino Slauskio