Lietuvos ambasadoriai iš Vokietijos Saarlando

Otweiler rotušės aikštė Justas Javonis Dvidešimt tretieji Lietuvos nepriklausomybės atstatymo metai mūsų valstybei yra ypatingai reikšmingi. Ne tik minime savo buvimo Europos Sąjungos šalių bedrijoje devynerių metų sukaktį, bet ir nuo šių metų liepos mėnesio pusę metų jai pirmininkaujame. Vilnius, šiandien sukdamasis politinių įvykių smaigalyje, turi puikią progą pasauliui priminti, kad prie Baltijos jūros gyvena drąsi tauta, kurios 1990 kovo 11 –osios ir 1991 sausio 13 –osios apsisprendimas pasaulinės galios geopolitinių vektorių kryptis smarkiai pasuko demokratijos linkui. Lietuvių ryžtas gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje ne tik suardė Sovietų Sąjungą – totalitarinę pseudovalstybę, kurią savo laiku Didžiosios Britanijos ministras – pirmininkas Vinstonas Čerčilis buvo pavadinęs blogio imperija, bet ir atvėrė duris Rytų, Pietryčių Europos bei Centrinės Azijos tautoms pačioms rinktis savo vystymosi kelią. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai proga vyksta daugybė renginių ir susidomėjusiųjų žvilgsniai nukrypę į nedidukę Baltijos šalį, į jos kultūrą bei gyventojus. ...

2013-11-05 21:38:13

Otweiler rotušės aikštė

Lietuvoj emigrantas, svetur – imigrantas. Tai kur mano namai?

Batų pora. Van Gogo paveikslas. Sonata Marčėnienė, psichologė Iš pirmo žvilgsnio gal atrodo kiek keistoka ir paradoksalu, bet psichologinės paramos dažniau ieško žmonės, išvykę iš Lietuvos ne prieš metus, du, bet seniau – prieš penkis, aštuonis…keturiolika, o ne tie, kurie užsienyje yra nesenai. „Benamystės“ jausmas tęsiasi labai ilgai. Netgi daugybę metų gyvenantys svetur su šeimomis, turintys gerus darbus, namus, pasiekę materialinę gerovę emigrantai sako, kad nesijaučia patenkinti, kad trūksta artimų, šiltų kontaktų, kad neturi su kuo atvirai pasikalbėti, kad jaučiasi vieniši ir panašiai. Tai, matyt, būtų galima paaiškinti tuo, kad pirmuosius emigracijos metus visa žmogaus energija yra nukreipta į „išgyvenimą“, elementariausių poreikių patenkinimą, saugumo jausmo svetur susikūrimą. Be to, pradžioje migrantai dažnai jaučiasi lyg ir „neturintys teisės“ kam nors skųstis ar pasidalinti savo problemomis netgi su artimaisiais, likusiais Lietuvoje – „nesupras, juk pats apsisprendžiau išvykti, gėda, kad nesugebėjau susirasti gero darbo ir pan.“. Pagaliau, vienišumo jausmas – tai kaina, kurią emigrantai moka už sprendimą pagerinti savo materialines ar kitokias sąlygas, išvykstant svetur. Psichologai, konsultuojantys emigrantus internetu pastebi, kad pastaruoju metu labai padaugėjo žmonių, besikreipiančių su sunkiomis, įsisenėjusiomis problemomis. Suprantama, kreiptis į vietinius specialistus daugumai yra nepriimtina ne tik dėl kainos, bet ir dėl kalbos. Netgi puikiai kalbančiam svetima kalba žmogui būtų keblu reikšti savo jausmus ir kalbėti apie savo psichologines problemas. ...

2013-11-05 21:21:18

Dublino “Keturi vėjai” savo dešimtojo jubiliejaus tiesiojoje

Dublino 4 Vėjų mokyklos mokslo metų atidarymo diena Justas Javonis Airija yra šalis, kurios pristatinėti nereikia. Tai valstybė, viena pirmųjų plačiai atvėrusi savo duris naujo gyvenimo ieškoti pakilusiems lietuviams ir šiuolaikinėje lietuviškoje tautosakoje netgi tapusi emigracijos simboliu. Sunku dabar įvardinti tokio sinonimo atsiradimo tikrąsias priežastis, tačiau tai, jog mūsų ten gyvena labai daug ir jau seniai, yra nepaneigiamas faktas. Praėjo tik keturiolika metų po nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, kai 2004- ųjų rugsėjyje Dubline buvo atidaryta lietuviškoji lituanistinė neformalaus ugdymo įstaiga, veikianti šeštadieniais – 4 Vėjų mokykla, ateinantį rugsėjį švęsianti savo dešimties metų jubiliejų. Svarbiausias mokyklos tikslas yra suteikti vaikams galimybę bendrauti lietuviškai su bendraamžiais, ko jie negauna airiškose mokyklose, o mokyklos mokytojų pareiga – sudaryti tinkamą terpę tokiam bendravimui ir nukreipti vaikų veiklą taip, kad ji duotų daugiausiai naudos jų išsilavinimui ir pasaulėžiūros formavimuisi. ...

2013-11-04 14:29:35

Dublino 4Vėjų mokyklos mokslo metų atidarymo diena

Žvakė ant Lietuvos kareivio kapo

Rokiskis. Laukupio savanoriu kapai. Lapkričio 1 – 2 dienomis, kai minimos Visų šventųjų diena ir Vėlinės, artimieji visoje Lietuvoje prisimena mirusius šeimos narius, gimines ir draugus, lanko ir tvarko jų kapus. Tuomet kaip niekada matyti, kur amžino poilsio atgulę tie, kurių nebėra kam lankyti. Tarp tokių neretai atsiduria ir atkurtos Lietuvos valstybės karių savanorių kapai. Būdami artėjančio Lietuvos valstybės šimtmečio akivaizdoje, turime progą ir pareigą prisiminti savo valstybės didvyrius ir susirūpinti jų atminimu. Istorijai lėmus Lietuva tapo Europos užkariautojų kryžkele. Lietuvos kariuomenė tokiomis aplinkybėmis tapo lemiamu Lietuvos valstybingumo ir teritorinio vientisumo atkūrimo veiksniu. 1990 m. atkūrę ir iki šiol puoselėdami jos dėka valstybingumo aušroje apsaugotą ir įtvirtintą nepriklausomybę neturime teisės pamiršti, kokios aukos padarytos dėl to kovojant. Nepriklausomybės kovų metu krito tūkstančiai Lietuvos piliečių, o Kultūros paveldo departamento specialistų skaičiavimais, Lietuvoje yra išlikę tik kiek daugiau nei 2000 Lietuvos karių savanorių kapų. ...

2013-10-31 16:39:20

Rokiskis. Laukupio savanoriu kapai

Pasilikusių paukščių migracija

Ventės rago švyturys. Nuotr.: pasauliolietuvis.com Jonas Žališkevičius jau spalio pabaiga, o Ventės rage tylu lyg kapinėse po vėlinių. Tokiu metų laiku nuo paukščių čirškesio čia linkstančius medžius dabar gaubia ramybė. Ant į Nemuno Kuršių marioms dovanojamų bučinių srovę įsiterpusios sausumos adatos smaigalio pūpsantis švyturys, kad ir kaip prigesusiomis akimis besidairytų, priešais save regi tiktai vėjyje lengvai plevenančias tuščias paukščių gaudykles. Ornitologai sako, kad nuo metų pradžios jų sužieduota vos devyni tūkstančiai, kai pernai per tą patį laiką buvo pažymėta per keturios dešimtys tūkstančių sparnuočių. Gamta Lietuvoje pradeda vis labiau nepaisyti žmonių sudaryto kalendoriaus. Šį pavasarį, balandžio šeštą Kauno gatves nuklojęs storas snygio sluoksnis, panašu, kad bus gerokai pristabdęs ir rudens ciklo Lietuvoje pradžią. Paukščiai kiaušinius sudėjo vėliau, pavėlavo ir jauniklių augimas. Tokiu laiku ankstesniaisiais metais tarp Palangos ir Klaipėdos nusidriekusiu migracijos keliu, nebodami net šalia Drevernos pastatytų vėjo malūnų jėgainių užtvarų, per dieną praskrisdavo vos ne pora milijonų sparnuočių. Dabar jų priskaičiuojama tiktai kelios dešimtys tūkstančių. ...

2013-10-28 17:58:31

Vienišas švyturys, kad ir kaip prigesusiomis akimis besidairytų, priešais save regi tiktai vėjyje lengvai plevenančias tuščias paukščių gaudykles

Gruzijos lietuviai

Gruzijos lietuvių moterų bendrija Rūta. Nuotr.: Zinos Karuchinišvili/pasauliolietuvis.com Jonas Žališkevičius Šį, 2013 metų antrąjį pusmetį, kai Lietuva Vilniuje pirmininkauja Europos Tarybai, rengiama ir ketinama pasirašyti, taip vadinama, Rytų partnerystės programa. Tai yra labai svarbus dokumentas, kurio pasirašymas stipriai perstumdytų vakarietiškųjų vertybių ir Rusijos  įtakų žemėlapio sienas rytinėje ir pietrytinėje Europoje. Viena iš pietryčių Europos valstybių, ketinančių prisijungti prie Europinių vertybių geopolitinės ašies yra Gruzija. Su šia šalimi Lietuvą nuo seniai sieja šilti ir draugiški ryšiai. Lietuviai solidarizavosi su Gruzijos žmonėmis, kai jų taikios laisvės demonstracijos dalyvius 1989 metais Tbilisyje sovietų kareiviai daužė kareiviškų kastuvų ašmenimis, kai 2008 metais dėl Rusijos vandališko elgesio Pietų Osetijoje kilo Gruzijos ir Rusijos karas. Net ir krepšinio aikštelėse Tbilisio „Dinamo”, ar Kauno “Žalgiriui” kovojant prieš Maskvos „CASK“ krepšininkus, tiek Lietuvoje, tiek ir Gruzijoje klausimas, kokią komandą palaikyti, niekada nebuvo iškilęs. Gruzijoje šiuo metu nuolatos gyvena ir lietuvių. Vieni jų mažiau, kiti daugiau užsiima visuomenine veikla, dalis tautiečių yra susibūrusi į Gruzijos lietuvių moterų bendriją (GLB) „Rūta“. ...

2013-10-17 21:38:57

Aš žinau, ką tu veiksi ateinančią vasarą. Vaivorykštė naktį.

Utenos fontanai. Nuotr.: Laimos Dabregaitės. Jonas Žališkevičius 22 – 13 tūkstančių metų prieš Kristaus gimimą Nemuno kontinentinio apledėjimo dangos pakraštyje dėl vietos po debesimis tarpusavyje susistumdę senesnieji Grūdos ir jaunesnieji Baltijos ledynmečių laikotarpių ledo kalnai suprojektavo ir sukalė kalvotą vygę į kurią 1261 metais Lietuvos karalius Mindaugas, savo aktu Sėlos riboms priskirdamas Tauragnus ir Užpalius, tuo pačiu paguldė ir nuostabaus grožio mergaitę. Ji buvo pavadinta Utena. Tai būtų kaip ir miesto gimtadienis – pirmas paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, tarsi įrašas bažnyčios metrikose apie žmogaus gimimą. Kol užaugo iki šių dienų, mergina, pasak gamtos vystymosi istoriją tyrusių mokslininkų, devynetą kartų keitė savo miškų rūbą. Ankstyvoje kūdikystėje buvo puošiama beržynų vystyklais, vėliau juos pakeitė pušynų suknelė. Tarsi jos nėriniuose, pomiškiuose paplito lazdynai, vėliau ir šilumą mėgstantys plačialapiai – ąžuolai, liepos, guobos bei kitoki, smulkesni lapuočiai. ...

2013-10-15 18:43:52

Ką JAV veikia lietuviškos dainos?

Renginyje dainuoja Violeta Leškytė-Cucchiara. Ar lietuviškos dainos ir muzika gali prisidėti ir prie visuomenei  gerų darbų? Šį klausimą uždaviau JAV, Floridoje gyvenančiai lietuvei, dainininkei Violetai Leškytei – Cucchiara. Jau keletas metų, kaip Atlanto vandenyno ir Meksikos įlankos sandūroje gyvenanti Violeta atranda save ne tik dainuodama gana įnoringai Floridos publikai, bet ir  aktyviai dalyvaudama visuomeninėje veikloje, kurios dėka, dėl įvairių priežasčių  savo gimtinėje neturintiems galimybių įgyti išsilavinimo gabiems žmonėms yra teikiama pagalba, įsigyjant profesiją Jungtinėse Amerikos Valstijose. “Apie Floridoje esančią labdaros organizaciją Tarptautinį Broward moterų klubą ( Broward International Women`s Club) sužinojau prieš keletą metų. Klubo veikla man padarė įspūdį, todėl nutariau įsijungti į jų gretas”, – sako Violeta Leškytė Cucchiara. Šio klubo veikloje dalyvauja moterys, gyventi į JAV atvykusios iš 36 pasaulio šalių. Moterys atstovauja skirtingoms kultūroms, turi skirtingus išsilavinimus, profesijas. Broward klubo tikslas yra ne tik susipažinti  su kultūrine klubo dalyvių patirtimi, jų papročiais, kalba, šalies istorija, tačiau tuo pačiu padėti moterims iš įvairių pasaulio šalių įgyvendinti savo svajonę –  įgyti išsilavinimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. ...

2013-10-14 20:47:20

Lietuviškos pėdos Australijoje

Melburno centras Jonas Žališkevičius      Mūsų geografija pasaulyje plati. Nors lietuvių tauta nėra gausi skaičiumi, tačiau buvome, esame ir būsime jėga, kuri stipriai prisideda prie Žemės rutulio sukimosi. Mes - ne vien tik tautybė, bet ir gyva bei reali idėja, gimusi prie Baltijos, prie jos esanti, išplitusi ir plintanti, įsišaknijanti visame pasaulyje, laisvi, atsakingi ir pozityvūs žmonės, ieškantys ir atrandantys, kuriantys bei keičiantys savo aplinką ir save. Šį kartą tenka nuklysti į tolimąją šalį, kuri viena pati užima visą atskirą žemyną, jame vasara būna žiemą, o kalėdines eglutes atstoja spindinčiomis girliandomis apkabinėtos palmių šakos. Ir tame kontinente plevėsuoja lietuviškos trispalvės, skamba “Lietuva, Tėvyne mūsų…”. Kalbinau  Australijoje, Melburne gyvenančią aktorę, rašytoją, galima sakyti – ir keliautoją, Sandrą Bernotaitę. Kodėl Jūs, jūsų pažįstami pasirinko gyvenimui būtent šią šalį, šios šalies vietovę, kurioje gyvenate? Mano vyras (lietuvis) šiuose kraštuose baigė studijas, todėl pasirinko darbą ten, kur geriausiai gali panaudoti savo profesinius gebėjimus. Na, o aš pasirinkau vyrą ne pagal tai, kur jis gyvena, tačiau dabar jau keliauju visur, kur jį paskiria dirbti. Man nereikia nieko aukoti, mat mano pačios „darbovietė“ visuomet kartu – tai mano kompiuteris. Šiuo metu gyvename Australijoje, kurią noriai pasirenka žmonės iš bet kokių pasaulio kampelių. Ypač iš tų, kuriuose mažai saulės. ...

2013-10-11 17:43:41

Lietuviškas mados šėlsmas tarp dviejų vandenynų

Vaiva Tučkuvienė su "Vaiva style” ir “Simply fit” reklamos metuJonas Žališkevičius Los Andželas alsuoja karščiu. Tai antrasis pagal dydį Jungtinių Valstijų miestas (po Niujorko), o su priemiesčiais yra viena didžiausių metropolinių pasaulio zonų – apie 18mln. gyventojų. Miesto Ramiojo vandenyno pakrantę, lenktyniaudami su žuvėdros spalvos kateriais,  raižo banglentinikai, paplūdymiai nugulti, nusėsti ir nustovėti nuo lengvos vanilės iki tamsaus šokolado atspalvių kūnų, kurie, pasimainydami vieni su kitais, tarsi nerangūs jūrų liūtai, taškosi okeano bangose. Sako, kad vandenyno paviršių skrodžiantys ryklių pelekai, keldami sumaištį, retkarčiais prašvilpia per Los Andželo miesto maudykles.  Niekada nesibaigianti maišatis tvyro ir kitoje pakrantės pusėje – baseinų, palmių bei kitokių, iš 140 pasaulio šalių čia suplaukusių, sudygusių ir 224 kalbomis kalbančių medžių tankynėje. Čia sukiojasi verslo rykliai, gyvenimo būdą piešia Holivudas, o kas tai yra  Beverli Hilsas, Pasadena ir Long Byčas dar priešinternetinėje televizijos eroje žinojo beveik viso pasaulio gyventojai. Taip – Los Andželas pasauliui diktuoja savo madas. Ir buvau maloniai nustebintas, kad šių „diktatorių“ tarpe sėkmingai sukasi ir lietuvė. Tuo labiau, kad ji nėra kažin kelintos kartos emigrantų amerikietiškąjį sėkmės mentalitetą su motinos pienu perėmusi palikuonė, tačiau, iš taip vadinamųjų  „trečiabangininkų“ – tik prieš dešimt su trupučiu metų persikėlusi gyventi į Jungtines Valstijas.  ...

2013-10-08 22:54:28

Pyragas Denia pilies Montekristui

Barselona nuo Tibidado kalno. Nuotr.: pasauliolietuvis.com Jonas Žališkevičius Leisdamasis Boingas pasiverčia šonu ir kitą jo iliuminatorių pusę apgaubęs neaprėpiamas žydros spalvos tortas ima sluoksniuotis. Nuo skaisčiai mėlyno, su kreminiu debesų įdaru dangaus užpilo saulės spindulys atskiria  smaragdinės jūros sluoksnį, šalia kurio, iš už horizonto linijos, regėjimo lauke išlenda siaura, tamsiai rudo biskvito spalvos  sausumos virvelė. Artėdama ji lenkiasi ir kūprinasi tarsi nustebusios moters antakis, kelioms minutėms praėjus apauga uolėtais kalnais, o po lėktuvo pilvu tūnoję maži balti taškeliai digimonizuojasi. Iš pradžių į kruizinius dangoraižius, vėliau pasirodo gulbiškų jachtų, katerių ir, galiausiai, nedidelių žvejų laivelių pavidalais. ...

2013-10-08 21:39:42

Laima Šalkauskienė: „Nuoširdžai tikiuosi, kad darbuotojų Anglijos fabrikams neauginame“

Činčikų kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Šalkauskienė Jonas Žališkevičius Įvairūs savo realybe šiandieniniai Lietuvos kaimai. Jei apie juos spręstų žmogus, informacijos ieškantis pagrindinai kriminalinių naujienų suvestinėse, atrodytų, jog Lietuvos kaimas - kažkokių pakrūmėmis slankiojančių nuo alkoholio į stiklą pavirtusiomis akimis bei gaminančių užprogramuotai į save panašius palikuonis, besimaitinančių iš valstybinių pašalpų ir iš to ką nugvelbia iš dar kažką veikiančio savo kaimyno kiemo, zombių rezervatas. Kartas nuo karto kažkuris jų pasikaria, nuskęsta, ar, apkvaitęs nuo pigios kontrabandinės degtinės su palaiminga šypsena veide sušąla, kai speiguotą žiemos naktį šlitinėdamas  susirasti dar vieną „velnio lašų“ dozę,  sėsteli atsikvėpti ant akmens. Neretai žiniasklaidos antraštėmis pravažiuoja peiliais subadytų sugėrovų, nužudytų motinų, žmonų bei vaikų vežimai. Virtualioje erdvėje, televizijos pagalba, „Naisių vasaros“ pavadinimu, mus pasiekia ir kitoks kaimas, į kurį žiūrint vieno iš pagridinių aktorių – žemės ūkio įmonės vadovo, išoriškai stebėtinai panašaus į šio filmo mecenatą akimis, jau toks gražus ir tyras,kad apima jausmas, jog komunizmas Lietuvos kaime jei dar nepastatytas, tai jo statybos pabaigtuvių vainikas visiškai čia pat. Noriu papasakoti ne apie tikrus – išgalvotus lietuviškojo kaimo kraštutinumus, o apie Činčikas, nedidelį kaimą Švenčionių rajone. Savivaldybės duomenimis čia gyvena 64 gyventojai.  ...

2013-10-08 21:37:36