Nemuno delta po 50 metų gali nuskęsti

Sausumos plotų Nemuno deltoje pokyčius stebintys geologai teigia, jog jei dabartinės čia pasireiškiančios sausumos ploto mažėjimo tendencijos nesikeis, po 50 metų delta gali būti užlieta vandens. Tokias išvadas daro Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai Donatas Pupienis, Gintautas Žilinskas bei Darius Jarmalavičius, kurie kartu su Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistais atliko Nemuno deltos šiaurinės dalies pokyčių analizę, paremtą kartografiniais 1910-2005 metų duomenimis, skelbia LGT. Geologai pastebi, jog pirmojoje XX amžiaus pusėje sausuma intensyviausiai skverbėsi į Kuršių marias Atmatos ir Vytinės žiočių rajonuose. Tuo metu XX amžiaus antrojoje pusėje šiuose rajonuose naujos sausumos susidarė gerokai mažiau. Mokslininkai įspėja, kad jei šios tendencijos išsilaikys ir ateityje, per artimiausius 50 metų akumuliaciją deltoje keis erozija. „Kadangi Nemuno avandeltos paviršius lėkštas ir žemas – didžiojoje dalyje neviršija 0,3-0,5 metrų aukščio, o nemaža dalis yra ir žemiau jūros lygio, tikėtina, kad didžiajai daliai Nemuno avandeltos jau per artimiausius 50 metų kyla reali užliejimo grėsmė“, – teigiama pranešime. ...

2013-10-09 16:17:43

Girtuokliais užtvindyta Europa. Gerti - taip pat yra mokslas.

Algimantas ČekuolisLietuvos spaudoje kartais pasirodo žinučių, kad mūsų policija sulaikė turistus ar sporto sirgalius iš Didžiosios Britanijos, nes jie elgėsi nepagarbiai. Pavyzdžiui, šlapinosi ant Prezidentūros kampo ar kokio nors svarbaus mums paminklo. Daug chuliganiškumo faktų lieka spaudos nepastebėti. Šokiai ant stalų, blevyzgos, kibimai prie moterų, nes barų savininkai stengiasi tokius atvejus nuslėpti. Be to, kaltininkai paprastai apmoka nuostolius. Vis dėlto pas mus tokių įvykių nedaug. Tačiau visa Europa užtvindyta alkoholiu ir girtuokliais. Ir niekas nežino, kaip, kokiomis priemonėmis su tuo reiškiniu kovoti. Ypač jie užtvindė Didžiąją Britaniją. Pradėkime nuo šalies „vartų“: Heathrow ar Gatwicko oro uostų. Ankstyvą rytą čia suvažiuoja daugybė keleivių, skristi į įvairias Europos ir pasaulio vietas.     Stato savo prabangius automobilius milžiniškose kelių aukštų stovėjimo aikštelėse. Tačiau automobilių klasė neturi nieko bendro su jų vairuotojų ar keleivių klase. Taip, dalis keleivių – normalios šeimos. Tačiau tose pačiose tikrinimo eilutėse triukšmauja grupės apsvaigusių jaunuolių. Raudoni pritvinkę veidai ir sprandai, vulgarios tatuiruotės. Įsėdę į lėktuvą, jie toliau paslapčia geria, kimba prie moterų, chuliganiškai elgiasi visas atostogas, nes nieko daugiau nežino ir nemoka: tik trypti diskotekose, atsitiktinį seksą, muštynes ir pagirias.  ...

2013-10-09 16:14:31

Intelekto koeficientas priklauso nuo tautybės

Žmonių protinių gebėjimų vertinimas pagal tautybę yra jautri tema, nemaloniai primenanti gėdingus pseudomokslus, tokius kaip kraniometrija, kuriuo siekta įrodyti, kad baltosios rasės atstovai yra patys protingiausi. Šiame kontekste kiek glumina naujausias mokslininkų tyrimas, kuris išties įrodė, kad vienų šalių gyventojų protiniai gebėjimai didesni nei kitų, praneša „Newsweek“. Be to, tautoms vystantis, intelekto koeficientas taip pat auga – šis fenomenas vadinamas Flyno efektu. Ir intelekto deficitas, ir Flyno efektas aiškinamas daugybe priežasčių, nepamirštant išsilavinimo, pajamų ir netgi darbo ne žemės ūkio srityje. Ir štai dabar Naujosios Meksikos tyrėjai atrado dar vieną intriguojančią teoriją: protiniai sugebėjimai gali būti susiję su infekcinių ligų koeficientu.  Idėja Tyrimo autorius Christopheris Eppigas ir jo kolegos sako, kad smegenys yra daugiausiai pastangų reikalaujantis žmogaus organas. Protinei veiklai naujagimis išnaudoja apie 90 proc. energijos. Peršasi logiška išvada, kad jei energijos ėmimo procesas sutrukdomas kai smegenys auga, gali būti padaryta rimta ilgalaikė žala. ...

2013-10-09 15:46:05

Batai, kurie užsiriša patys

„Nike“ pateikė paraišką patentui batų užrišimo technologijai, labai primenančiai kažkur jau labai matytą – naudotą Mak Flajaus iš filmo „Atgal į ateitį II“. Nors Nike nepateikia išsamios informacijos apie šį patentą, iš schemos matyti, kad tokie batai kulne turės nedidelį nedidelį akumuliatorių, svorio daviklius, kelis jungiklius, elektronikos bloką bei elektros motorą , kurie ir valdys raiščių užveržimo stiprumą. Jei tik bus patogi ir patikima, tokia sistema gali labai tikti ir įvairių sporto šakų bateliams, taip pat ir snieglentėms, riedučiams, pačiūžoms. Tiesa, tai tik dar koncepcija, taigi nereikia tikėtis, kad tokie batai atsiras prekių lentynose greitu metu. ...

2013-10-09 15:43:49

Atveriama į šlapioji ''Wiesbadeno'' kapavietė

Jonas Žališkevičius 1916 metais Skagerako sąsiauryje susirėmė vokiečių ir anglų kariniai laivynai. Tai buvo pats didžiausias pirmojo pasaulinio karo jūrų mūšis. Mūšio metu buvo pašautas ir nuskendo vokiečių karo laivas "Wiesbadenas". Kartu su tūkstančiais mūšyje žuvusių jūrininkų nuskendo ir laive tuo metu buvęs vokiečių rašytojas Gorch Fock. Šiuo metu laivo liekanas surado narai. 1916 metų gegužės 31 dieną Skagerako sąsiauryje prasidėjo didžiausias pirmojo pasaulinio karo jūrų mūšis. Viena kitą puplė anglų ir vokiečių flotilės. Šiaurės ir Baltijos jūras skiriančioje riboje, ties šiaurine Danijos pakrante tarpusavyje susikovė 250 Vokietijos ir Didžiosios Britanijos karo laivų. Mūšyje žuvo apie 8000 jūrininkų. Prasidėjus mūšiui, anglų karo laivas "Invincible" smogė sviediniais į vokiečių kreiserio "Wiesbaden" mašinų skyrių. Vokiečių kreiseris, kuriame buvo 600 jūrininkų, tarp jų ir rašytojas Gorch Fock, prarado manevringumą ir tapo puikiu taikiniu britams. Vienintelis išlikęs gyvas liudininkas pasakojo, kad po keletą valandų trukusio įnirtingo apšaudymo, 1916 birželio pirmą "Wiesbaden" nuskendo. ...

2013-10-09 11:08:08

Indijoje beždžionės okupavo ligoninę

Kaip vienos beždžionių rūšies pagalba pašalinti kitos jų rūšies keliamas problemas, pasirodo, yra nemenkas mokslas. Vienoje Indijos ligoninėje besigydantys pacientai sulaukė neįprastų svečių – juos aplankė beždžionės, išmokusios naudotis automatinėmis ligoninės durimis. Naujajame Delyje įsikūrusiame Indijos medicinos mokslų institute neseniai buvo pakeistos durys ir įrengta nauja įėjimo sistema, skelbia metro.co.uk. Bengališkosios makakos greitai suvokė, kaip veikia į judesius reaguojančios durys ir nuo tada pradėjo siautėti po ligonę. Jos gąsdino pacientus neurochirurgijos skyriuje ir palatose, vogė maistą, žaidė su medicinine įranga, ne kartą užpuolė darbuotojus ir tiesiog kėlė sumaištį. Ligoninės darbuotojai į pagalbą pasitelkė dvi didesnes beždžiones – pilkuosius langūrus, kad šie makakas išvaikytų iš ligoninės. Eksperimentas pasiteisino. ...

2013-10-09 11:03:03

Kokia druska sūriausia?

Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis druskos rūšimis. Nors skirtingos druskos rūšys gali skirtis tiek išvaizda, tiek skoniu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visų druskų pagrindinės sudedamosios dalys natris ir chloras. Siekdami, kad pirkėjai, rinkdamiesi druską, žinotų, kokį produktą renkasi ir kokiomis savybėmis jis pasižymi, pateikiame informacijos apie keletą mažiau žinomų druskos rūšių. Kuo skiriasi skirtingos druskų rūšys? Kurią druską vartoti yra sveikiau? – pasakoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausioji specialistė Vita Gapšytė.  Rožinės spalvos druska dar vadinama Himalajų druska. Tokią spalvą druska įgauna dėl jos sudėtyje esančių kalcio, magnio, vario ir geležies. Himalajų druskos tėvynė – Indija. Ši druska išgaunama šachtose, bet pagal kilmę ji yra jūros druska. Kadangi šios druskos kristalai dideli, prieš naudojant maisto gamybai, patogiausia ją sumalti malūnėliu. Tačiau ir nesusmulkinta ji labai tinka mėsos ir žuvies patiekalams pagardinti. Stambių kristalų druska atsparesnė drėgmei, todėl ją patogiau saugoti ilgesnį laiką.  ...

2013-10-09 10:59:31

Fizinis aktyvumas keičia mūsų DNR

Jūs galvojate, kad paveldėto DNR negalima pakeisti, tačiau yra atvejų kai tai nėra tiesa, rašoma „Cell Metabolism“ publikacijoje. Naujausi tyrimai rodo, kad kai sveiki bet neaktyvūs vyrai ir moterys sportuoja, tai sukelia gan greitus DNR pasikeitimus. Taip pat, tyrimų metu buvo iškelta idėja, kad rytinė kofeino dozė gali įtakoti raumenis panašiai kaip ir fizinis aktyvumas. Sportuojant genetinis kodas nesikeičia, tačiau chemiškai ir struktūriškai kinta raumenų DNR molekulės. Šios DNR modifikacijos yra ankstyvieji raumens jėgos ir struktūros genetinio perprogramavimo etapai. „Mūsų raumenys yra labai plastiški. Mes dažnai sakome, kad esame tai, ką valgome. Taigi, raumenys prisitaiko prie to ką jūs veikiate. Jeigu jūs jų nenaudojate, jūs juos prarandate ir tai yra vienas iš mechanizmų, kuris įtakoja šį procesą“, – teigė Juleen Zierath, Švedijos Karolinska Instituto atstovas. ...

2013-10-09 10:57:05

Didžiosios Britanijos sala yra didelio potvynio padarinys

Kreidos uolienų skardžiai netoli Doverio Britanijojebuvusio kalnagūbrio, kuris jungė Angliją su Europa,liekanosLondono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) geologų grupė, kuriai vadovauja dr. Sandživas Gupta (Sanjeev Gupta), teigia gavusi patikimų duomenų, įrodančių, kad sala, kurioje yra Anglija, Velsas ir Škotija, nuo žemyninės Europos atskilo per paskutinį ledynmetį. Tokią išvadą, patvirtinančią dar prieš 30 metų iškeltą hipotezę, mokslininkai priėjo ištyrinėję Lamanšo sąsiaurio dugną. Dauguma mokslininkų ilgai ignoravo teoriją, kuri aiškino, kad siauras Pa de Kalė sąsiauris, skiriantis Angliją ir Prancūziją, atsirado dėl didžiulio potvynio, nes nepakako įrodymų. Minėtai britų geologų grupei trūkstamus duomenis padėjo gauti Jungtinės Karalystės hidrogeografijos biuras, kuris vykdė sąsiaurio tyrimus, siekdamas užtikrinti saugią laivų navigaciją, taip pat laivai, naudojantys visuotinę padėties nustatymo sistemą (GPS) ir echolotus.     ...

2013-10-05 09:39:31

Du realybės veidai (Transerfingas - realybės valdymas)

Dar neatmenamais laikais žmonės pastebėjo, kad pasaulis yra dvejopas. Viena vertus, visa, kas vyksta materialiuoju lygiu, daugiau ar mažiau suprantama ir paaiškinama gamtos mokslo dėsniais. Bet, kita vertus, kai tenka susidurti su subtiliais reiškiniais, šie dėsniai nebeveikia. Kodėl niekaip nepavyksta sujungti įvairių realybės pasireiškimų į vieną žinių sistemą?  Keistas vaizdas: pasaulis tarsi žaidžia slėpynių su žmogumi, nenorėdamas atskleisti savo tikrosios esmės. Vos tik mokslininkai atranda dėsni, aiškinantį vieną reiškinį, tučtuojau atsiranda kitas, peržengiantis ankstesniojo ribas. Ir šis tarsi šešėlis pabėgančios tiesos vaikymasis niekada nesibaigia. Bet štai kas įdomu: pasaulis ne tik slepia savo tikrąjį veidą – jis dar ir mielai įgauna tą veidą, kuris jam priskiriamas.  Šitaip yra visose gamtos mokslo srityse. Pavyzdžiui, jeigu įsivaizduosime mikropasaulio objektą kaip dalelę, eksperimentai tai būtinai patvirtins. Bet jei padarysime prielaidą, jog tai ne dalelė, o elektromagnetinė banga, pasaulis neprieštaraus ir mielai pasireikš atitinkamu būdu. Lygiai taip pat pasaulį galima paklausti: „Kas yra jį sudaranti substancija? ...

2013-10-05 09:32:30

Afrikoje formuojasi naujas vandenynas

Etiopijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad prasidėjo po ja esančių dviejų Žemės tektoninių plokščių atsiskyrimo procesas. Dėl to ateityje gali atsirasti naujas mūsų planetos vandenynas, tvirtina Ročesterio universiteto (JAV) geologai. Jų tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Geophysical Review Letters“. Pirmą kartą apie besiformuojantį vandenyną buvo pradėta kalbėti dar 2005 m., kai vos per kelias dienas išilgai Didžiojo Rytų Afrikos tektoninio lūžio, žyminčio dviejų tektoninių plokščių susidūrimo vietą, atsirado iki 7 metrų pločio ir iki 50 kilometrų ilgio plyšys. Nuo to laiko geologai ėmė įdėmiai stebėti šį tektoninį lūžį. Per 4 metus jie užfiksavo dar 12 plyšių formavimosi atvejų, analogiškų įvykusiam 2005 m. Išanalizavus stebėjimų duomenis buvo nustatyta, kad šiame Afrikos regione vyksta magmos „išmetimas“ į Žemės plutą.     ...

2013-10-05 09:19:44

Iki XXI amžiaus vidurio Indija gyventojų skaičiumi gali pralenkti Kiniją

Būdingas Indijai vaizdasPagal statistikos tyrimus, per pastarąjį šimtą metų Indijos gyventojų skaičius išaugo 5 kartus, ir per pastaruosius penkerius metus jo prieaugio augimo sparta buvo 1,4 proc., o Kinijoje ji tebuvo 0,6 proc. per metus. 2009 metais Indijoje gyveno 1,198 mlrd., Kinijoje – 1 345 mlrd. žmonių.   „Tačiau šalies vyriausybės parengti skaičiavimai rodo, kad maždaug 2050 metais indų bus 1,6138 mlrd., o kinų – tik 1,417 mlrd., – pažymėjo Indijos Nacionalinio gyventojų registro įgaliotinis C.Chandramoulis. – Vadinasi, jau iki 2026 metų demografinį prieaugį Indijoje sudarys 371 mln. žmonių.  ...

2013-10-05 09:17:32