Nepriklausoma ir demokratinė Lietuva. Turime labai mažai laiko.

Vilnius. Gedimino pilis. Nuotr. pasauliolietuvis.com Jonas Žališkevičius Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje, pilietiniam karui Rusijoje einant į pabaigą, kai jau buvo aišku, kad tos šalies ateitį tvarkys bolševikai, prieš juos kovojęs rusų baltagvardiečių generolas Denikinas ištarė frazę: „Nesvarbu, kokia bus Rusija – raudona, balta, juoda, tačiau ji turi išlikti didžia ir galinga valstybe“. Panašu, kad nagrinėjantys Sovietų Sąjungos vykdytą agresyvią politiką, taip pat bandantys į kažkokias tai teorijas įvilkti Putino ir šiandieninės Rusijos elgsenos priežastis politologai, istorikai, mokslininkai atsidūrė aklavietėje. Nieko nuostabaus – taip atsitinka, kai norimą priimi už esamą ir, nors ir pastebi, kad yra daugiau nei pakankamai požymių apie tavo svajonių nerealumą, vis tiek užsiiminėji saviapgaule, nes iš tokio tikrovės vertinimo turi sau, savo paties supratimu, apčiuopiamos „naudos“. Šiuo, santykių su Rusija atveju – lengvų, tačiau sunkiai paprastų rusų ir lietuvių uždirbtų pinigų, kuriuos Rusijos vadovai, ne išimtis ir kai kurios Lietuvos politikoje oficialiai veikiančios jėgos naudoja kaip vakarų demokratinių vertybių sistemos akidangčius. ...

2014-03-26 12:17:48

Europos Parlamentas remia sprendimus dėl sankcijų Rusijai ir perspėja, kad jų bus daugiau

EP narė Radvilė Morkunaitė Šiandien, 2014 m. kovo 13 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Rezoliucijoje pažymima, kad Krymas yra neatsiejama Ukrainos dalis ir griežtai smerkiama Rusijos agresija bei invazija, kurios Rusija pažeidė pagrindines tarptautines normas ir įsipareigojimus. EP pareiškia, kad savavališkai pasiskelbusios ir neteisėtos Krymo valdžios rengiamas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos pažeidžia Ukrainos ir Krymo konstitucijas, ir bus laikomas neteisėtu. Europos Parlamentas ragina ES ir visas šalis nares su Rusija kalbėti vienu balsu, pritaria ligšioliniams ES vadovų sprendimams dėl pagrindinių derybų su Rusija sustabdymo, bei pažymi, kad Rusijai neatsitraukiant, ES turėtų imtis tolimesnių priemonių, įskaitant ginklų embargą, vizų ribojimą, turto įšaldymą, teisės aktų dėl pinigų plovimo taikymą ne tik asmenims, bet ir įmonėms. ...

2014-03-13 18:28:57

EP narė Radvilė Morkunaitė

Nuo tolerancijos iki privilegijų

Centrinės Lietuvos Respublikos žemėlapis lenkiškojoje wikimedijoje. Nuotr.: wikimedia.org Algimantas Zolubas Popiežius Jonas Paulius II, besilankydamas 1993 m. Lietuvoje, Vilniuje Lietuvos lenkus pavadino lietuviais, tik lenkiškos kilmės. Kai kam iš lenkiškos kilmės lietuvių toks „nutautinimas“ nepatiko, tačiau, žinodami, kad popiežius negali klysti, lenkiškos kilmės lietuviai patylėjo ir dėl „įžeidimo“ į Briuselį iki šiol nesikreipė. Tačiau yra požymių, kad po Jono Pauliaus mirties lenkiškos kilmės lietuviai popiežiaus neklystamumą stengiasi paneigti, savo išskirtinumą įrodyti „Lenko korta“ ar pavardžių rašymu lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose. Išskirtinumo rodymas yra nesveiko, šovinizmui prilygstančio, nacionalizmo apraiška, pilietinės brandos stoka. Apmaudu, kad pilietiškai nesubrendęs lenkiškos kilmės lietuvis Valdemaras Tomaševskis Lietuvoje buvo išrinktas į Europarlamentą, kuriame dabar bando paneigti popiežiaus lenko (lietuviškos kilmės?) neklystamumą. Ir tai daro prisidengęs kovos už tautinių mažumų teises kauke. Panašu, kad V. Tamaševskis jaučiasi ne lenkiškos kilmės lietuviu, ne Lietuvos lenku, o lenku Lietuvoje. Jei lenkais Lietuvoje (svečiais), o ne Lietuvos lenkais (Lietuvos piliečiais) būtų jo tautiečiai, jie nebūtų turėję teisės balsuoti ir rinkti į Europarlamentą savo tautietį, o, formaliai nepriklausydamas lietuvių pilietinei tautai, V. Tomaševskis nebūtų galėjęs net kandidatu į Europarlamentą tapti. ...

2014-03-05 19:30:19

Centrinės Lietuvos Respublikos žemėlapis lenkiškojoje wikimedijoje. Nuotr.: wikimedia.org

Tilto sapnas

Nida. Nuotr. pasauliolietuvis.com Justas Javonis Susapnavau košmarą. Mane pastatė ir dabar dunksau išsižergęs virš Kuršių marių į Baltijos jūrą išplaukos, viena koja įkibęs į Klaipėdos krantą, o kita užspaudęs iš Kuršių Nerijos į Smiltynės perkėlą vingiuojančio plento pabaigą. Tokių siaubų neprisimenu nuo tų laikų, kai per paskubomis susiręstą mane į Kauno pilį per vandeniu užpildytas iškasas su deglais ir kalavijais rankose veržėsi kryžuočiai, ar 1940 birželio 15-ąją vyžomis į Lietuvą virš Nemuno kaukšėjo raudonosios armijos driskiai – sermėgiai. Regiu plaukus besiraunantį Lietuvos ambasadorių prie UNESCO Arūną Gelūną ir girdžiu jį šaukiant, kad jeigu tiltas būtų pastatytas, UNESCO į tai reaguotų, nes būtų pažeista Pasaulio paveldo konvencija, kad tai duotų Rusijai argumentą badyti mums pirštu ir sakyti, kad mes esame pažeidėjai. ...

2014-01-10 22:46:03

Anglija – materializuota kampanija prieš socialinių pašalpų „turistus“

D. Kameronas: “britų visuomenė yra teisėtai susirūpinusi”. Nuotr. Getty Images Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Kameronas šiandien pranešė, kad nuo 2014 01 01 jo šalyje dirbantiems ir darbo netekusiems užsieniečiams iš ES valstybių įvedamas trijų mėnesių laikotarpio ilgumo pašalpos gavimo apribojimas. Nutarimui taip pat pritarė ir opozicijoje esantys leiboristai. Ši darbo rinkos užsieniečiams apribojimo priemonė reiškia, kad nuo ateinančių metų sausio pirmos ES piliečiams, kurie gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje bus apsunkinta galimybė pasinaudoti britų socialinės sistemos lengvatomis. Pirmus tris mėnesius nuo savo atvykimo į Didžiąją Britaniją kitų ES šalių piliečiai neturės teisės į bedarbio pašalpą. Apie tai skelbiama šio trečiadienio Didžiosios Britanijos vyriausybės oficialiame pranešime. ...

2013-12-18 14:23:22

D. Kameronas: "britų visuomenė yra teisėtai susirūpinusi". Nuotr. Getty Images

"Mes nesibijome" - Dalios Grybauskaitės interviu Vokietijos dienraščiui "die Zeit"

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotr. D. Barysaitės Lietuvos naujienų agentūra ELTA išplatino pranešimą apie tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Vilniuje vykstančiame Europos Rytų kaimynystės viršūnių susitikime šiandien, ketvirtadienį davė interviu Vokietijos dienraščiui “die Zeit”. Portalas “Pasaulio lietuvis” publikuoja pilną, šiame įtakingame Vokietijos dienraštyje atspausdintą ir į lietuvių kalbą išverstą Dalios Grybauskaitės interviu. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė patyrė pati, kaip Rusija chuliganina savo kaimynų atžvilgiu. Ji sako, kad Ukraina neturėtų pasiduoti šiam spaudimui – Matthias Krupa pokalbis apie reketą ir drąsą. Die Zeit: Ponia Prezidente, ES ir Ukraina jau ilgus metus tarėsi dėl suartėjimo. Dabar tarimasis sustojo, kadangi įsikišo Vladimiras Putinas. Ar Rusija yra vis dar galinga? ...

2013-11-28 18:00:36

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotr. D. Barysaitės

Ar laukia Ukrainos naujas Maidanas?

2004 metai, centrinė Kijevo aikštė. Šimtatūkstantiniai protesto prieš rinkimų balsų klastojimą nukreipti mitingai į valdžią Ukrainoje atvedė provakarietiškas jėgas. Nuotr. gubarev.org Rimvydas Sujeta Lapkričio 21, likus vos kelioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo Vilniuje, kurio, buvo tikimasi pasirašyti asociacijos susitarimą tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos pradžios, oficialus Kijevas pranešė jog dokumento pasirašymą sustabdo. Dabartinės Ukrainos valdžios institucijų oponentai šį žingsnį vertina kaip Viktoro Janukovičiaus sprendimą link Europos Sąjungos artėjusią Ukrainą perorientuoti Rusijos link. Yra ir duomenų, kad tuo pačiu metu Kijevas atnaujino derybas su Maskva dėl dalyvavimo jos inicijuojamoje muitų sąjungoje. Visa tai save jau kažkuria vieningos Europos dalimi pradėjusiais laikyti ukrainiečiams uždavė toną kalbėti apie Janukovičiaus ir jo komandos išdavystę. Kad Asociacijos susitarimo rengimas , vyko ne taip sklandžiai , kaip kad norėtųsi 58 – iems procentams eurointegraciją palaikančių Ukrainos piliečių buvo akivaizdu. Ypač tai atsiskleidė parlamentui pradėjus svarstyti įstatymo, pagal kurį buvusi Ukrainos premjerei Julijai Timošenko būtų buvę leista gydytis Vokietijoje, pataisų paketą Nuteistos septynerius metus kalėti buvusios ministrės – pirmininkės atleidimas nuo bausmės buvo viena iš Asocijuotos prekybos sutarties tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos pasirašymo, sąlygų. Kurį laiką atrodė , kad europėjimo labui Janukovičius yra pasirengęs atleisti savo ilgametei varžovei, tuo labiau, kad iš pirmųjų aukščiausių valstybės asmenų lūpų ilgą sklido Eurointegracijai giedamos odės . ...

2013-11-26 00:42:35

2004 metai, centrinė Kijevo aikštė. Šimtatūkstantiniai protesto prieš rinkimų balsų klastojimą nukreipti mitingai į valdžią Ukrainoje atvedė provakarietiškas jėgas. Nuotr. gubarev.org

Chodorkovskis – auka ar nusikaltėlis?

Michailas Chodorkovskis. Nuotr. bishelp.ru 2013 spalio 22 dieną, JAV Kongrese minint koncerno „Jukos“ vadovo Michailo Chodarkovskio įkalinimo dešimtmetį skirtame renginyje Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis išreiškė tvirtą paramą Rusijos pilietinei visuomenei. Lietuvos žiniasklaida taip pat minėjo M. Chodorkovskio kalinimo 10-ąsias metines ir dar kartą priminė, kad M.Chodorkovskio įkalinimas „vertinamas, kaip bausmė už iššūkį, mestą prezidento Vladimiro Putino valdymui“. Ta proga spalio 25 dieną Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT rodė dokumentinį filmą “Chodorkovskis”. Lietuvoje žinomas filosofas, panašu, kad laikinai politiku tapęs Leonidas Donskis sako, jog “M.Chodorkovskis – politinis kalinys, kurį turėtume palaikyti”. Taigi, kas iš tiesų yra Michailas Chodorkovskis: auka – disidentas ar nusikaltėlis – sukčius? Ar tikrai M. Chodorkovskis atlieka bausmę už mestą iššūkį Rusijos prezidentui V. Putinui? ...

2013-11-21 12:59:02

Michailas Chodorkovskis. Nuotr. bishelp.ru

Politikos šedevrai

Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Čerčilis. Du anglosaksai – W. S. Čerčilis ir J. F. Kenedis Beveik visi lyderiai turi savo herojus ir sektinus pavyzdžius, ir Kennedy nebuvo išimtis. Jo herojus buvo žmogus, atėjęs į valdžią Didžiojoje Britanijoje prieš dvidešimt metų, kaip tik tuo metu, kai tauta buvo didelės krizės akivaizdoje. Tai buvo Winstonas S. Churchillis. Paralelės tarp Churchillio ir Kennedy yra tiesiog pribloškiančios. Abu jie buvo žinomų ir politiškai aktyvių tėvų sūnūs. Abu priklausė savo šalies aristokratijos sluoksniui ir gavo elitinį išsilavinimą (nors Churchillis niekuomet nelankė universiteto). Abu pasinaudojo savo šeimos įtaka tam, kad galėtų dalyvauti kare – užuot jo išvengę – ir užsitarnautų karo didvyrių reputaciją: Churchillis Pietų Afrikoje, o Kennedy – pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Abu, sugrįžę namo, beveik nedelsdami ėmėsi politikų karjeros. Abu lengvai valdė plunksną ir kurį laiką dirbo laikraščių korespondentais. Abu savo iš pažiūros beviltiškus trūkumus sugebėjo paversti privalumais (Churchillio atveju tai buvo šveplumas, o Kennedy buvo būdingas ryškus regioninis akcentas) – tie trūkumai tapo jų „vizitine kortele”, sugebančia įelektrinti ir uždegti auditoriją. Netgi susituokė jie nebebūdami labai jauni: Churchillis trisdešimt ketverių, o Kennedy – trisdešimt šešerių. ...

2013-11-14 16:37:54

Lietuvos diplomato diena

Diplomatinį Lietuvos valstybės korpusą savo apsilankymu renginyje pagerbė ir pasveikino Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotr.: Dž. Barysaitės. 1918 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Valstybės Taryba XI sesijoje priėmė nutarimą įsteigti devynias ministerijas, tarp jų ir Užsienio reikalų ministeriją. Tų pačių metų lapkričio 7 d. prof. Augustinas Voldemaras pradėjo eiti Ministro Pirmininko ir užsienio reikalų ministro pareigas. Šią dieną – lapkričio 7-ąją – minima Lietuvos diplomato dieną. Ta proga šiandien Užsienio reikalų ministerija surengė Lietuvos paminėjimą. Už ilgametį pasiaukojamą darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Užsienio reikalų ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje“ apdovanoti ambasadoriai Vladimiras Jarmolenka ir Gediminas Šerkšnys, Užsienio reikalų ministerijos medalio „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Sidabro kryžiumi – ministerijos darbuotojai Žibutė Čiurlionienė, Rimvydas Šileika ir ambasadorė Raimonda Murmokaitė, Užsienio reikalų ministerijos medalio „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Bronzos kryžiumi apdovanotos diplomatės Nida Liubertienė ir Kristina Pakonytė. Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo buvę užsienio reikalų ministrai, pirmieji Lietuvos atstovai užsienyje, buvę ambasadoriai, kitose Lietuvos ir ES institucijose dirbantys diplomatai, Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų nariai. ...

2013-11-07 14:00:32

Diplomatinį Lietuvos valstybės korpusą savo apsilankymu renginyje pagerbė ir pasveikino Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotr.: Dž. Barysaitės.

Centrinė Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspancionizmas

Centrinės Lietuvos Respublikos žemėlapis lenkiškojoje wikimedijoje. Nuotr.: wikimedia.org 1920 spalio 8 Lenkijos kariuomenė vadovaujama generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Centrinę Lietuvos Respubliką (lenk. Litwa Środkowa), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d. Centrinės Lietuvos Respublikos istorija tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje yra paversta istorijos klastote. Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas1 teigdamas “lenkai užgrobė Vilnių ir jo kraštą norėdami sustabdyti Raudonosios Armijos veržimąsi į Vakarus…” Panašu, kad A. Sennas, turėdamas menką istorinę nuovoką, yra parašęs ne vieną propagandinio pobūdžio šiuolaikinės Lietuvos istorijos knygą (pvz. apie Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybę). 2004 metais A. Sennas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. ...

2013-11-06 12:32:59

Centrinės Lietuvos Respublikos žemėlapis lenkiškojoje wikimedijoje. Nuotr.: wikimedia.org

„Steadfast Jazz 2013" NATO greitojo reagavimo pratybos Lenkijoje ir Latvijoje artėja prie pabaigos

NATO pajėgos Latvijos žemėje. Nuotr.: aco.nato.int Lenkijos ir Latvijos teritorijose vykstančios NATO karinės pratybos„Steadfast Jazz 2013″ artėja prie pabaigos. Esminis šių pratybų uždavinys – parengti ir patikrinti NATO aukštos parengties, technologiškai pažangias sausumos, oro, jūrų ir specialiąsias greitojo reagavimo pajėgas, kurias prireikus Aljansas gali greitai dislokuoti į bet kurią pasaulio vietą. Greitojo reagavimo pajėgos yra svarbiausia NATO kolektyvinės gynybos dalis. „Steadfast Jazz 2013″ prasidėjo lapkričio 2 d. ir tęsis 7 dienas. Pratybose dalyvauja 300 Lietuvos karių, dislokuotų mūsų šalyje, Latvijoje, Lenkijoje ir Norvegijoje. Iš viso „Steadfast Jazz 2013″ sutraukė daugiau negu 6 tūkstančius karių iš 20 NATO šalių ir Aljanso partnerių – Suomijos, Švedijos ir Ukrainos. Tai didžiausios NATO pratybos nuo 2006 metų. ...

2013-11-06 00:30:58

NATO pajėgos Latvijos žemėje. Nuotr.: aco.nato.int